Pastaraisiais metais, ypač Europoje išaugus saugumo grėsmėms, viešojoje erdvėje vis dažniau girdime apie NATO 4 straipsnį. Kai kurios šalys jį mini kaip prevencinį žingsnį prieš galimą karinį konfliktą, kitos – kaip būdą mobilizuoti sąjungininkų dėmesį. Tačiau kas iš tikrųjų yra šis garsusis 4 straipsnis? Kada ir kodėl jis aktyvuojamas? Ir kuo jis skiriasi nuo geriau žinomo 5 straipsnio?
Kas yra NATO 4 straipsnis?
NATO sutarties 4 straipsnis – tai vienas iš svarbiausių kolektyvinio saugumo principų. Jame teigiama:
„Šalys narės pasikonsultuos tarpusavyje, kai, kurios nors iš jų manymu, kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.“
Kitaip tariant, bet kuri NATO narė gali inicijuoti konsultacijas su kitomis šalimis narėmis, jei jaučia grėsmę savo saugumui – net jei realus puolimas dar neįvyko.
Kuo skiriasi 4 ir 5 straipsniai?
Dažniausiai viešumoje linksniuojamas NATO 5 straipsnis, kuris reiškia, kad ginkluotas išpuolis prieš vieną narę yra laikomas išpuoliu prieš visas. Tai – kolektyvinės gynybos pagrindas.
4 straipsnis yra tarsi žingsnis prieš tai – įspėjamasis signalas. Jis leidžia narėms aptarti grėsmes, keistis informacija, sustiprinti budrumą ar net dislokuoti papildomas pajėgas, tačiau be įsipareigojimo įsitraukti į ginkluotą konfliktą.
Kada buvo aktyvuotas 4 straipsnis?
Per visą NATO istoriją 4 straipsnis buvo aktyvuotas kelis kartus:
- 2022 m. vasario 24 d. – po Rusijos invazijos į Ukrainą, Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija, Čekija ir Slovakija paprašė konsultacijų dėl galimų grėsmių rytiniam Aljanso flangui.
- 2015 m. – Turkija aktyvavo 4 straipsnį dėl augančios įtampos su „Islamo valstybe“ pasienyje su Sirija.
- 2012 m. – vėlgi Turkija kreipėsi po to, kai Sirija numušė Turkijos karinį lėktuvą.
- 2003 m. – Turkija inicijavo straipsnį prasidėjus Irako karui.
Kaip matyti, 4 straipsnis dažnai naudojamas kaip diplomatinis ir politinis instrumentas įspėti apie pavojų ir sustiprinti regioninę gynybą.
Kodėl 4 straipsnis svarbus Lietuvai?
Lietuva, kaip NATO narė, ypač aktyviai stebi geopolitinius pokyčius savo regione. Dėl bendros sienos su Rusija ir Baltarusija, mūsų šalis patiria tiesioginę įtaką iš regioninių konfliktų – ypač nuo 2022 m. Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios.
Aktyvuodama 4 straipsnį, Lietuva ne tik įspėja sąjungininkus apie grėsmę, bet ir stiprina bendrą rytinio NATO flango gynybą, užsitikrina paramą, oro policijos misijas, žvalgybą ir kitus saugumo mechanizmus.
Tai taip pat siunčia politinę žinutę agresoriams, kad NATO šalys reaguoja į grėsmes koordinuotai ir vieningai.
Ką reiškia 4 straipsnis paprastam žmogui?
Nors gali pasirodyti, kad tai tik aukšto lygio politinis veiksmas, 4 straipsnio aktyvavimas tiesiogiai susijęs su mūsų saugumu. Tai priemonė, leidžianti NATO narėms greitai sureaguoti į situaciją ir imtis atitinkamų priemonių – pavyzdžiui, dislokuoti papildomas pajėgas, sustiprinti sienų apsaugą ar intensyvinti oro erdvės kontrolę.
Taip pat tai ramina visuomenę – parodoma, kad situacija yra stebima, vertinama ir sprendžiama kolektyviai, kartu su sąjungininkais.
