Sandra Merula – apie ramybę po audros, tylą, kuri gydo ir gyvenimą, kuriame nebėra gėdos būti savimi ar ribų būti absoliučiai bet kuo.
Aš esu aš. Ir man nebeskauda būti savimi.
Prieš septynis metų buvau žmogus, kurio gyvenimas priminė sproginėjančius fejerverkus – garsius, ryškiai spalvotus, gražius, bet labai pavojingus.
Mano galvoje kasdien vyko karnavalai: šimtai minčių, idėjų, emocijų, planų, o aš – pavargusi, nesuprasta, amžinai pasimetusi, perdegusi, bet vis tiek bandanti vaidinti „normalią“.
Tuomet dar nežinojau, kad mano smegenys veikia kitaip. Kad esu ADHD ir autizmo spektro žmogaus ‘miksas’ – arba, kaip vadinu save ir kitus tokius kaip aš, „Dvipusis žmogus“.
Ne, aš nesutrikusi. Ne, man nereikia remonto. Aš esu kitaip sukonstruota. Ir kai tai pagaliau sužinojau, pasaulis man tapo pakeliamas, o vėliau – palaima.
Kadaise bijojau, kad man kažkas „ne taip“ ir dėl to šiame gyvenime bus daug kančios. Dabar bijau tik štai ko – negyventi pilnu tempu, nenuveikti visko, ką noriu, užkliūti už kitų man pakišamomis kojomis, nes pati sau į ratus pagalių nebekaišau, geidžiu patirti šiame man duotame laike viską iki galo!
Chaosas, kuris virto sistema
Ilgus metus mano gyvenimas buvo kova su nematomu priešu – savimi.
Buvau ta, kuri pradeda, bet ne visada pabaigia. Tuo pačiu viską daro per sukąstus dantis, nes yra žodis REIKIA.
Ta, kuri atvyksta per anksti, nes nerimas negailėjo mano laiko, o vėluoti buvo lyg nuodėmė. Schema būti priimtai ir patinkančiai sociumui man egzistavo kitaip, nei neurotipiškiems “normaliems” žmonėms.
Ta, kuri jautė tiek daug emocijų ir su jomis negalėjo susitvarkyti, kad kartais norėjosi išjungti save ir dingti niekam nepastebėjus. Pasinerti į priklausomybes, net gi išdavystes, nes patikti visiems, reiškė daryti bet ką, kad tik pritapčiau.
Ta, kuri pavargdavo nuo žmonių, bet tuo pačiu be jų negalėdavo gyventi (juk taip visi jaučiasi – aš sau maniau).
Mano emocijos sproginėjo be įspėjimo, o kaltė ir gėda buvo nuolatinėmis palydovėmis. Aš kankinausi su klausimu ant kaktos „kas su manimi ne taip?“, kol vieną dieną prisikasiau prie atsakymo, kuris viską pakeitė.
Kai išgirdau žodžius „ADHD ir autizmo spektras“, pajutau ne kažką kitą, o palengvėjimą.
Pagaliau supratau, kodėl esu tokia, kokia esu.
Ir tada, pirmą kartą gyvenime, leidau sau būti savimi.
Gyvenimas pagal savas taisykles
Šiandien mano gyvenimas yra mano menas, mano tapyba, mano šokis, mano malda. Dabar aš jį kuriu. Kasdien.
Pagal savo taisykles, savo tvarką ir savo tempą.
Filtruoju žmones, projektus, situacijas, renginius, savo norus ir viską, į ką bandžiau anksčiau įtilpti 100% pagal normatyvus. Nebepataikau. Nebevaidinu. Nesistengiu ir nenoriu būti visiems patogi.
Dabar gyvenu taip, kaip jaučiu – su pagarba sau ir kitiems, su švelnumu ir harmonija, viskame stengiuosi palaikyti balansą,
turiu savo pačios sukurtą discipliną ir kaifuoju nuo gyvenimo net sudėtingiausiose situacijose (jos juk niekur nedingo).
Dirbu, kuriu, padedu žmonėms, įrašinėju podcast’us, siūlau koučingo ir mentorystės sesijas, kačių terapiją su septyniomis katėmis, kurios kasdien mane moko mėgautis tyla, jausti nematomas ribas ir tokią meilę, kokios nesu gavusi iš nieko kito per 40 metų. Jie tą patį duoda ir klientams.
Mano darbas – padėti žmonėms suprasti, kas jie yra, ir kodėl jų gyvenimas toks, koks yra. Esu psichologinės/emocinės sveikatos,santykių bei verslo koučerė/specialistė, priklausomybių terapeutė, ADHD, OCD, autizmo, BPD ir kitų sutrikimų mentorė (nesutinku su su žodžiu “sutrikimas”, vadinu tai kitoniškumu arba gyvenimo būdu).
Bet visų pirma – žmogus, kuris visą tai ir daugiau patyrė ir išmoko išgyventi sunkiuoju būdų. Kiekvieną nerimo bangą. Kiekvieną naktį su panikos priepuoliais. Kiekvieną kraustymosi iš proto minutę, pagalvojus apie medikamentinį gydymą. Nes niekas nežinojo, ką gydo… Ir kiekvieną mažą pergalę, kai pagaliau pasakai sau: „Aš nebe priešė sau. Aš – savo pačios namuose.“
Motinystė – magiškiausia, galvoje netelpanti terapija
Kai tapau mama, galvojau, kad turiu viską žinoti.
Kaip auginti, kaip mylėti, kaip neprarasti savęs tarp rūpesčių, emocijų ir nuovargio. Bet niekas nepasakė, kaip būti mama, turinčią smegenis, kurios niekad nenutyla, kurios kitaip veikia. Niekas nepasakė, kad bus taip sunku.
Jaučiausi kalta, kad pavargstu greičiau, kad sunku susikaupti, net kai mano sūnui kažko reikia, kad erzina garsai, triukšmas, netvarka, kvapai, šviesos ir nieko apie mano būseną nesuvokiantys žmonės aplink. Buvau viena, tyliai smerkiama ir laikoma tingine (tinginystė neegzistuoja!)
Bet su laiku supratau: aš nesu bloga mama. Aš esu kitokia mama.
Su jautrumu, kuris skauda, bet ir gydo. Širdimi, kuri jaučia dvigubai stipriau. Pajutau, kad sūnus taipogi kitoks, kai jam buvo vos 9 mėnesiai
Mano Kajus yra didžiausias gyvenimo mokytojas.
Jis išmokė mane priimti savo kitoniškumą, rodyti jausmus kaip mokame, o ne kaip reikalauja stereotipai, juoktis net tada, kai norisi verkti.
Kai jis dabar sako: „Mama, tu tokia trenkta, bet dėl to esi svajonių mama“, aš suprantu, kad kažką darau teisingai.
Knyga, balsas, misija
Mano knyga „ADHD ir autizmas. Dvipusia žmonės“ šoko į top pirmas vietas akimirksniu. Iki šiol negaliu patikėti, kai tai matau, ar randu užrašą išparduota. Dar vakar užėjau į Knygos.lt ir pamačius, kad tiek fizinės, tiek esančios online knygos yra išparduotos, kaip jų visi laukia… Apsiverkiau, tai džiaugsmas, kuris liejasi taip, kaip nori mano kūnas ir protas.
Nes tai jokiais būdais nėra knyga apie “sutrikimus” – tai knyga apie mus, tokius kaip aš ir Tu!
Apie tuos, kurie viską jaučia stipriau, galvoja giliau, myli intensyviau, pavargsta greičiau, pergalvoja paromis, turi griežtą rutiną arba jokios rutinos, kovoja su žema savivertė “dėka” aukšto intlekto, turi “normaliems” žmonėms nesuvokiamų įpročių, savo sapnus ir košmarus, savo Dievus ir realybę, bet niekada nepasiduoda.
Berašant knygą gimė ir mano podcast’as „MERULA DAUG KALBA“ (ir pagaliau visi girdi).
Jame kalbu apie tai, ką daugelis nutyli – ADHD, autizmą, BPD, OCD, santykius, ribas, meilę sau, priklausomybes, dvasingumą, seksualumą ir LGBTQ, motinystę, savęs pažinimą, baimes, pokyčius, savo pačios išrastas teorijas apie nerimą, tinginystę ar problemų suvokimą bei tikrą, nefiltruotą gyvenimą. TIKRĄJĄ LAISVĘ.
Ten jau 19 (?) epizodų – ir tai tik pradžia.
Ten nėra kaukių. Ten – balsas, kuris gydo.
Ten tiesa, kurios jums niekas nepasakys.
Ten savęs supratimo ir priėmimo jūra.
Ten geresnė mūsų versija. Kiekvienam, žinoma, skirtinga.
Ten patarimų biblija ir išeičių oazė.
Kuo tikiu
Aš tikiu, kad žmogus nėra diagnozė ar etiketė.
Kad mūsų skausmas – ne gėda, ne kaltė, o žemė, iš kurios gali išaugti begalinė jėga.
Kad kiekvienas iš mūsų gali sukurti gyvenimą pagal save – be kaukių, be poreikio gintis, be noro slėptis.
Žinau ir garantuoju, kad mes, “Dvipusiai Žmonės”, kurių yra tiek daug: ir mažų, ir didelių, galime išmokti gyventi pilnatvėje – net ir tomis dienomis, kai yra labai sunku.
Tikiu, kad galima išmokti ne tik išgyventi, bet mėgautis gyvenimu pilnumoje.
Dabar aš čia – šiuose puslapiuose, nešanti delnuose misiją. Įrankius ir įrodymus, kad galime gyventi pasakišką gyvenimą.
Aš noriu, kad jums būtų lengviau, smagiau, papraščiau ir unikaliau, nei vaizduotė galėtų kadanors nupiešti.
Kad suprastumėte, jog nėra temos, problemos ar jausmo, su kuriuo neįmanoma dirbti ir pasiekti fantastiškų rezultų. Bet tam turime dirbti kartu, aš ir Tu, nes aš viena už Tave to nepasieksiu.
Kad kiekvieną baimę, neapykantą sau ar prasmės trūkumą galima paversti švelnia, šildančia šviesa.
Taip, aš esu „pasmerkta padėti“
Bet tai man gražiausias komplimentas!
Kiekvienas žmogus, kuris po pokalbio, knygos puslapio, straipsnio ar podcast’o pasako „man daug lengviau, juk tai apie mane!“, yra mano kasdienė terapija.
Aš esu Sandra Merula.
Koučingo specislistė, priklausomybių terapeutė, autorė, rašytoja, podcasto kūrėja, mama, moteris, žmogus. „Dvipusis“ žmogus. Su savo ADHD ant vieno peties ir trupučiu autizmo ant kito. Mes komanda!
Aš gyvenu, padedu, jaučiu, klystu, verkiu, juokiuosi, kuriu, buriu, meldžiu, auginu ir neapsakomai stipriai myliu!
Su septyniomis katėmis, kurios man padeda gyventi lėčiau, ramiau, o darbe yra tikras mano team’as.
Su sūnumi, kuris moko mane žvelgti giliau. Tik dėka jo aš esu kas esu.
Su žmonėmis, kurie primena, kad gyventi verta – net tada, kai skauda.
Jei nori sužinoti daugiau – paklausyk „MERULA DAUG KALBA“ (Spotify, youTube, Apple Podcasts), rask mano dvikalbę knygą „ADHD ir autizmas. Dvipusiai žmonės“ (yra online, mano puslapyje, bibliotekose), užsuk į www.sandramerula.com ir susipažink su katinais!
Rašyk, klausk, būk. Mano kontaktai yra visur, aš čia tam, kad čia būtum tu.
Vienos žinutės, laiško ar skambučio atstumu.
