Vieni pasakojimai nukelia į magiškus pasaulius, kiti leidžia pažvelgti į istorijos užkulisius, o dar kiti primena, kad net skaudžiausios patirtys gali tapti naujo gyvenimo pradžia. Šiose „Almos litteros“ spalio mėnesio knygose susipina neišsiųsti laiškai, šeimos paslaptys, kova už tiesą, netikėti jausmai ir prisiminimai, formuojantys mus tokius, kokie esame. Čia sutiksite veikėjus, kurie drįsta atsigręžti į praeitį, ieško savo vietos pasaulyje ir mėgina atsakyti į amžiną klausimą – ar įmanoma iš naujo atrasti meilę, atleisti sau ir pradėti viską iš pradžių? Nuo užburiančios kelionės į legendinį Makondą iki jaudinančių istorijų apie gyvenimo vingius – šios knygos kviečia ne tik skaityti, bet ir pajusti, susimąstyti bei atrasti dalelę savęs.
Virginia Evans. LINKĖJIMAI – SIBILĖ
Septyniasdešimt trejų Sibilė van Antverp pamažu netenka regėjimo, tačiau nenustoja rašyti laiškų. Kiekvieną rytą ji sėdasi prie stalo ir rašo – vaikams, broliui, geriausiai draugei, mėgstamiems rašytojams, universiteto dekanei, kuri neleidžia jai lankyti taip trokštamų paskaitų, ir dar vienam žmogui, kuriam laiškus rašo nuolat, bet nė vieno taip ir neišsiunčia.
Iš šių laiškų pamažu išnyra Sibilės portretas – ji sąmojinga, užsispyrusi, turi tvirtą nuomonę ir nepajudinamai tiki rašyto žodžio galia. Tačiau už popieriaus ribų ji jau trisdešimt metų mylimus žmones laiko per ištiestos rankos atstumą.
Kai paslaptingas žmogus iš praeities priverčia ją sugrįžti prie skaudžiausio savo gyvenimo laikotarpio, Sibilė supranta, kad slėptis nebegali. Jai teks pagaliau užbaigti laišką, kurį rašė visus šiuos metus, ir išmokti atleisti sau pačiai.
Sibilės van Antverp gyvenimas, sudėtas iš laiškų, gali pasirodyti „smulkmena“, tačiau ji pati taps viena įsimintiniausių veikėjų, kokias kada nors sutiksite literatūroje.

Gabriel García Márquez. KELIAS Į MAKONDĄ
Gabrielis García Márquezas ne kartą teigė, kad jo gyvenime nieko įdomaus nenutiko nuo to laiko, kai jam sukako aštuoneri. Nors autorius taip šmaikštauja, išties nuo pat mažų dienų augant su seneliais jį lydėjo įvairiausi jų pasakojimai apie karą, šeimos istoriją, praeitį ar jų namo vaiduoklius. Vaikiški įspūdžiai bėgant metams virto paveikiomis istorijomis, kūrusiomis Makondą, kur tikrovė ir magija pinasi, jaudindamos skaitytoją iki širdies gelmių.
Ši antologija apima tekstus, per penkiolika autoriaus darbo metų vedusius iki literatūrinio šedevro „Šimtas metų vienatvės“. Gyvi knygoje sudėtų istorijų veikėjai ne tik supažindina skaitytoją su būsimomis Buendijų šeimos kartomis, bet ir atspindi vargus ir skaudulius tautos, įstrigusios kažkur tarp praeities ir ateities. „Kelias į Makondą“ – kerinti kelionė į vieną lankomiausių fikcinių miestelių pasaulyje.

Ariel Lawhon. UŽŠALUSI UPĖ
Meinas, 1789 m. Kenebeko upei užšalus ir leduose palaidojus vyrą, Marta Balard iškviečiama apžiūrėti kūno ir nustatyti mirties priežastį. Kaip pribuvėja ir gydytoja, ji daug žino apie vietos gyventojų paslaptis. Dienoraštyje ji fiksuoja visus gimimus ir mirtis, nusikaltimus ir nelaimes, ištinkančius glaudžiais ryšiais susijusią bendruomenę. Prieš kelis mėnesius Marta užrašė įtariamo išprievartavimo, kurį įvykdė du gerbiami miesto vyrai, detales – vienas iš jų dabar rastas negyvas lede. Tačiau kai vietos gydytojas paneigia jos išvadą, paskelbdamas mirtį nelaimingu atsitikimu, Marta priversta pati ištirti sukrečiančią žmogžudystę.
Per visą žiemą, artėjant teismo procesui, kartu stiprėjant gandams bei išankstiniam nusistatymui, Marta atkakliai ieško tiesos. Netrukus jos dienoraštis atsiduria skandalo centre, įveldamas tuos, kuriuos ji myli, ir priversdamas Martą apsispręsti, kam ji pati yra ištikima.

Julia Quinn. DĖL PANELĖS BRIDŽERTON
Kartais meilę randi netikėčiausioje vietoje…
Bet šįkart taip nenutiko.
Visi tikėjosi, kad Bilė Bridžerton ištekės už kurio nors brolio Rouksbio. Abi šeimos jau šimtus metų gyveno kaimynystėje ir padūkėlė Bilė vaikystėje lakstydavo su Edvardu ir Endriumi. Bet kuris iš jų galėtų tapti tobulu sutuoktiniu… kada nors.
Kartais įsimyli būtent tą žmogų, kurį turėtum įsimylėti…
O kartais – ne.

Kennedy Ryan. KOL TAVĘS NEPALEIDAU
Jų meilė turėjo trukti amžinai. Bet vienam po kito pasipylus gyvenimo smūgiams Jasmen ir Džosajas Veidai suprato, kad meilė turi ribas. Santuokos ji neišgelbėjo.
Jasmen nebuvo pasiruošusi, kad jos gyvenimas subyrės, bet pagaliau ji vėl pradeda atrasti džiaugsmą. Juodu su Džosaju nusistatė naują ritmą – kartu augina du vaikus ir sėkmingai valdo verslą. Tačiau vis dar traukia vienas kitą kaip magnetai, tad vėl pradeda kelti klausimą, ar tikrai yra pasiruošę viską paleisti.
Vienas netikėtas bučinys, tada kitas… ir dar daugiau. Tai jaudina. Taip nedera. Ir kartu nuostabu – kol vėl atsiveria senos žaizdos. Ar jau per vėlu viskam tęstis amžinai? O galbūt antrą kartą jie būtų dar laimingesni?

Brynne Weaver. PJOVĖJAS IR ŽVIRBLĖ
Fionas Keinas bėga nuo sudaužytos širdies. Kadaise perspektyvus chirurgas dabar gyvena ramų gyvenimą mažame Nebraskos miestelyje, toli nuo buvusios sužadėtinės, žlugusios karjeros ir visko, ką paliko Bostone. Dirbti, nekristi į akis ir jokios romantikos. Daugiau jokių cirkų. Toks planas.
Tačiau tada cirkas pats jį susiranda.
Motociklininkė akrobatė Rouzė Evans jau dešimtmetį gastroliuoja su Silverijos cirku ir nė už ką nekeistų tokio gyvenimo. Ypač todėl, kad tarp pasirodymų gali retkarčiais pasimėgauti viena kita žmogžudyste. Tačiau vienai žmogžudystei pakrypus ne pagal planą ir susižeidusi koją, Rouzė įstringa Nebraskoje, mielo ir žavaus miestelio gydytojo namuose.
Bėda ta, kad ne visas sudužusias širdis galima susiūti iš naujo. Ir kuo ilgiau lieki vienoje vietoje, tuo didesnė tikimybė, kad tave pasivys praeities vaiduokliai.

Andrev Walden. PRAKEIKTI VYRAI
1983-iųjų Kalėdos. Po dar vieno ypač audringo konflikto septynmečiui Andrevui mama atskleidžia paslaptį: vyras, kurį jis visą gyvenimą laikė savo tėvu, iš tiesų nėra jo tėvas.
Nuo tos akimirkos prasideda visai kitokia vaikystė. Tėčiai ateina ir išeina. Jie atvažiuoja raudonais „Volvo“, pakeri berniuko mamą ir kuriam laikui tampa šeimos dalimi. Vieni – tarsi žyniai, kiti – tarsi nusikaltėliai, menininkai ar kanojų entuziastai. Kaip augimo skausmai ar permainingi orai, jie pasirodo nekviesti ir dingsta neįspėję. Vyrus prie Andrevo mamos traukia tarsi drugius prie liepsnos, tačiau net ir ji negali nuspėti, kuo visa tai baigsis.
Gyvas, šiltas, skaudžiai juokingas ir jautrus romanas pasakoja apie vaikystę, apie meilės pradžią ir pabaigą, o labiausiai – apie vyrus. Juk per septynerius metus turėdamas septynis tėčius apie šią keistą rūšį sužinai išties daug.







