Angliški žodžiai, tokie kaip „cringe“, „slay“ ar „red flag“, vis dažniau skamba mūsų kasdieniuose pokalbiuose. Tačiau ar jų vartojimas iš tiesų skurdina lietuvių kalbą? Apie socialinių tinklų įtaką kalbai, anglicizmus, skaitymo svarbą ir savo veiklą pasakoja daugiau nei 10 tūkstančių sekėjų turinčios „Instagram“ paskyros „ruta_skaito“ kūrėja Rūta.
Nuo asmeninio skaitymo dienoraščio iki tūkstančių sekėjų
„Instagram“ paskyrą „ruta_skaito“ šiandien seka daugiau nei 10 tūkstančių žmonių. Joje Rūta dalijasi knygų rekomendacijomis, skaitymo įspūdžiais ir kasdienybės akimirkomis. Tačiau viskas prasidėjo nuo paprasto noro dalytis savo pomėgiu skaityti.
„Susikūrusi Instagram paskyrą nelabai turėjau ką joje rodyti, o knygos užėmė didelę laisvalaikio dalį. Tai kažkaip savaime išsirutuliojo į bookstagram‘ą. Iš pradžių paskyra buvo tarsi savo pačios skaitymo dienoraštis, o paskui jau peraugo į atsakingesnį požiūrį“, – pasakoja Rūta.
Socialiniai tinklai keičia mūsų kalbėjimo įpročius
Nors Rūtos paskyroje daugiausia dėmesio skiriama knygoms, socialiniai tinklai yra neatsiejama jos kasdienybės dalis. Paklausus, ar pastebi jų įtaką mūsų kalbai, tinklaraštininkė pripažįsta, kad angliški žodžiai ir posakiai į kasdienius pokalbius persikelia itin greitai.
„Ypač pastebiu, kad į kasdienę kalbą labai greitai ateina žodžiai ir posakiai iš socialinių tinklų. Kartais net nesusimąstome, kad pasakėme angliškai – tiesiog taip natūraliau skamba“, – pasakoja Rūta.
Pasak jos, socialiniai tinklai keičia ne tik vartojamus žodžius, bet ir patį bendravimo būdą. Vis dažniau mintis išreiškiame trumpomis frazėmis, kurių reikšmę pašnekovai supranta be papildomų paaiškinimų.
„Man dar įdomu tai, kad socialiniai tinklai mūsų kalbą daro labai „trumpą“. Daug ką išreiškiame vienu žodžiu, reakcija ar fraze, kurią visi iš karto supranta. Pavyzdžiui, pasakai „čia visiškas red flag“ ir nereikia aiškinti, ką turi omenyje.“
Tačiau kodėl tokie žodžiai kaip cringe, slay ar vibe taip lengvai prigyja mūsų kalboje? Rūtos nuomone, tam didelės įtakos turi anglų kalba vartojamas turinys.
„Didelę dalį turinio vartojame anglų kalba, todėl tam tikros frazės pirmiausia įstringa būtent angliškai. O tada jas tiesiog persinešame į kasdienį bendravimą.“
Ji pastebi, kad kai kurie angliški posakiai turi savitą emocinį atspalvį, kurį lietuviškai perteikti ne visada taip paprasta.
„Kai kurie angliški žodžiai tiesiog turi labai konkretų emocinį atspalvį. Lietuviškai esame priversti paaiškinti, ką turi omenyje, bet kartais vienas angliškas žodis tiesiog pataiko tiksliau.“
Ar anglicizmai skurdina lietuvių kalbą?
Vis dažniau vartojami anglicizmai kelia ir klausimą, ar dėl jų nenukenčia lietuvių kalba. Pasiteiravus, kaip pati vertina šį reiškinį, Rūta laikosi nuomonės, kad svarbiausia – saikas.
„Manau, kad nei skurdina, nei labai praturtina. Čia labai tinka posakis „kas per daug, tas nesveika“. Jei angliškus žodžius vartojame saikingai, jie gali suteikti kalbai daugiau spalvų ir padėti tiksliau perteikti tam tikras emocijas. Problema atsirastų tada, jei pradėtume nesugebėti išsakyti minties lietuviškai ir viską pakeistume anglicizmais“, – svarsto ji.
Beje, angliškų posakių kartais pavartoja ir pati tinklaraštininkė. Kadangi nemažai turinio apie knygas ji mato anglų kalba, tam tikri žodžiai natūraliai įsilieja į jos kasdienį žodyną.
„Pavyzdžiui, pasakyti, kad knyga turi tam tikrą vibe, man kartais atrodo daug paprasčiau nei bandyti vienu lietuvišku žodžiu apibūdinti visą jausmą“, – prisipažįsta Rūta.
Kuo skaitymas gali praturtinti mūsų žodyną?
Kalbant apie lietuvių kalbos išsaugojimą ir žodyno turtingumą, pokalbis natūraliai pasisuka prie knygų. Paklausta, ar skaitymas gali padėti plėsti žodyną net ir nuolat susiduriant su internetiniu slengu, Rūta neabejoja jo nauda.
„Man atrodo, kad skaitymas yra vienas paprasčiausių būdų natūraliai plėsti žodyną, nes knygoje sutinki daug daugiau skirtingų žodžių ir kalbos konstrukcijų, nei kasdienėje komunikacijoje.“
Šią naudą ji pastebi ir pati.
„Pati pastebiu, kad kuo daugiau skaitau, tuo daugiau žodžių atpažįstu, prisimenu ir kartais pati pradedu vartoti. Ypač skaitant skirtingų žanrų knygas – vienaip „kalba“ trileris, kitaip romantinė knyga.“
Trys knygos, kurias rekomenduoja Rūta
O kokios knygos pastaruoju metu paliko didžiausią įspūdį pačiai Rūtai? Paprašyta išskirti tris kūrinius, kuriuos rekomenduotų kitiems, tinklaraštininkė pasirinko skirtingų žanrų istorijas.
Chris Carter „Genezė“
Pirmoji Rūtos rekomendacija – įtemptas trileris, skirtas stipresnių pojūčių mėgėjams.
„Man patinka, kad autoriaus knygose įtampa išlaikoma iki pat pabaigos, o skaitant vis bandai sudėlioti savo versiją. Rekomenduoju tiems, kurie mėgsta tamsesnius trilerius ir nori knygos, kurią sunku padėti į šalį. Tik perspėju: silpnų nervų skaitytojams gali būti per žiauru.“
Cara Bastone „Pažadėk man saulę“
Antroji rekomendacija – jautri istorija romantikos mėgėjams.
„Šią knygą rekomenduočiau tiems, kurie mėgsta ne tik romantiką, bet ir istorijas, kurios paliečia širdį. Man atrodo, kartais norisi ne didžiulės dramos ar netikėtų siužeto posūkių, o tiesiog nuoširdžios istorijos, kuri priverčia dar kurį laiką apie ją galvoti.“
Carissa Broadbent „Gyvatė ir nakties sparnai“
Trečioji knyga turėtų sudominti fantastikos ir romantikos gerbėjus.
„Man romantasy žanre svarbu ne vien romantinė linija, bet ir tai, kad būtų įdomiai sukurtas pasaulis bei įtampa. Jei patinka fantastiniai pasauliai, stiprios veikėjos ir santykiai, kuriuose ne viskas paprasta, šią knygą verta įsitraukti į norimų sąrašą.“
„Skaitymas neturi būti nei pareiga, nei lenktynės“
Pokalbio pabaigoje Rūtos paklausėme, ką ji norėtų pasakyti žmogui, kuris dar tik ieško savo kelio į knygų pasaulį. Jos atsakymas – priminimas, kad skaitymas neturėtų tapti dar viena pareiga.
„Norėčiau, kad žmogus žinotų, jog skaitymas neturi būti nei pareiga, nei lenktynės. Nereikia perskaityti šimto knygų per metus ar skaityti to, ką skaito visi kiti. Tiesiog reikia atrasti savo knygą, kuri įtrauks taip, kad norėsite atsiversti dar vieną puslapį. O jei tokios dar neradai, galbūt tiesiog dar neatradai savo žanro.“
Daugiau Rūtos knygų rekomendacijų ir skaitymo įspūdžių galima rasti jos „Instagram“ paskyroje @ruta_skaito.
