Kaunietį Omantą Jokubaitį (22) feisbuke stebi virš 65 tūkstančių gerbėjų, sekančių jo video kūrybą ir aktorinius sugebėjimus, nors aktorius gyvenime jis net neplanuoja būti. Po mokyklos dirbęs statybininku, vėliau jis metė meno studijas ir sako, kad gyvenime stengsis savo kailiu išbandyti kuo daugiau profesijų. Tiesa, projektų vadovo rolę Omantas taip pat jau spėjo išbandyti. Savo branginamą projektą „Senasis Kaunas“ jis sugalvojo likęs vienišas per Valentino dieną.
Kaip tau pavyko tapti žinomu? Kada buvo ta pati pradžia?
Manau, kad net neįmanoma to apibrėžti. Niekada nesiekiau tapti populiaru, tiesiog dariau tai, kas man yra aktualu. Tai buvo mano hobis. Populiarumas atėjo savaime, kaip ir daugumai, kurie atsiduoda save darbui viešumoje. Pati pradžia buvo dar 2014 metų balandį, kuomet pradėjau viską sieti su video kėlimu į Youtube, o populiarumo socialiniuose tinkluose susilaukiau jau spalį, po pusmečio.
Visuose klipuose vaidini pats, esi kūrybingas ir turi aktorinių sugebėjimų. Kaip atsirado noras stoti prieš kamerą?
Norėjau atrasti save. Visada darau beprotiškus dalykus, stengiuosi viską įsisavinti, tad teko išbandyti ir filmavimo pobūdį. Man visada smagu yra atrasti naujų mėgiamų dalykų. Pavyzdžiui, dabar laisvalaikiu mokysiuosi groti gitara, viliuosi išmokti.
Kuri video klipus, kurie sulaukia didelio dėmesio, nors yra pozityvūs ir gerai nuteikiantys. Ką nori parodyti šiais video? Juk įdedi į juos labai daug darbo ir savo laiko…
Video kūrimu nieko nesiekiu, tai mano hobis, kurį labai mėgstu. Galbūt noriu parodyti kvailą save? Taip, atiduodu tam labai daug laiko, bet tai vadinama atsidavimu mylimam darbui. Matau tame vien tik pliusus.
Su kolegomis kuri projektą „Senasis Kaunas“, pats esi kaunietis. Kaip sugalvojai kurti tokį projektą?
„Senasis Kaunas“ man daugiau hobis ar darbas, bet ne projektas. Pats žodis projektas netinkama sąvoka šiam užsiemimui, juk jis reiškia, kad kažkada turėtų būti užbaigtas, o šiuo atveju – ne. Jis, kaip ir visi mano darbai, kurie pasisekė, susikūrė spontaniškai. Prisimenu kaip šiandien, buvo 2013 metų vasario 14-oji. Tuomet buvau vienišas, tad sėdėdamas vienas sugalvojau pavadinimą „Senasis Kaunas“. Et…
Galime tave vadinti feisbuke žvaigžde – turi virš 65 tūkstančių sekėjų. Galbūt iš jų gauni realios naudos, reklamos pasiūlymų?
Tas žodis „žvaigždė“ man labai svetimas. Bendrauju daugiau mažiau su visais, kurie man parašo. Visada mėgau bendrauti, nes bendravime ieškau naudos, ką galėčiau pasisavinti. Savęs ir taip daug atiduodu savo pašnekovams. Visada įdomiau bendrauti, kai vienas kitą papildai. Dėl to kol kas negaunu jokios naudos.
Ar socialiniuose tinkluose esi toks pat žmogus, kaip ir realybėje? Gal internete kuri visai kitokį savo paveikslą?
Socialiniame tinkle aš iki šiol nerodau savo asmenini gyvenimo. Internete apsimetinėju kvaileliu, lengviau juk bendrauti su žmonėmis tokiu būnant. Jeigu atvirai, šiuo metu esu nuo to pavargęs…
Dažnai pasidalini savo įžvalgomis apie meilę, poros santykius. Ar pats save laikai romantiku?
Esu romantikas, bet ne per didelis. O dėl dažnumo apie įžvalgas, tai nemanau, gal kitiems tai ir atrodo taip romantiška, bet iš mano pusės, tai visai kas kita.
Viename interviu esi minėjęs, jog mokykloje tau nepatiko mokytis, o po jos dirbai statybose. Ar dabar tavo požiūris į mokslą, karjerą pasikeitė?
Tiesiog buvau stereotipinis vaikas. Nuolat savęs klausinėjau: „Kam man to reikia?“, „Eik tu, neprireiks“ ir t.t. Man labai sekėsi menai, buvau ten įstojęs, bet po pusmečio mečiau studijas. Man patinka sunkus darbas ir norėjau įgauti tam tikros patirties, visada tokios ir norėsiu, padirbsiu ir gatvių šlavėjų ir kažkuo dar, jog pamatyčiau pasaulį iš jų perspektyvos. Dėl to dirbau ir statybose. Nors šiuo metu daug skaitau, rašau ir lavinu savo mintis, visada reikia mokytis. Griebti visą informaciją į save, o po to likti patenkintu. Tolimesnio darbo su video kūrimu nesieju. Manasis darbas yra pats gyvenimas, tu visą gyvenimą dirbi su savimi.
Tikiu, jog puikiai išmanai socialinių tinklų gudrybes: kokius ir kuomet įrašus leisti, kaip juos pateikti. Galbūt skaitytojams turi patarimų, kurie padėtų būti pastebėtiems feisbuke?
Jei atvirai, nelabai ką apie tai išmanau. Žmonėms geriau norėčiau palinkėti, kad niekada netrokštų būti pastebėti, tapti panašūs į žinomus žmones. Geriau susikoncentruokite į turinį, ties kuriuo dirbate. Jeigu jūs esate unikalus, o ne banali asmenybė, ir darote kažkokia viešą veiklą– rašote, piešiate, kuriate – kiekvienas savaime būsite pastebėtas. Niekada neprašiau, kad kažkas mėgtų ir dalintųsi mano įrašais, nes tai kvaila. Savaime pavyko. Ir dar, tai nėra kažkas labai tobulo būti populiariu.
Ar galime sakyti, kad socialiniai tinklai pakeitė tavo gyvenimą?
Mano gyvenimo tokie dalykai tikrai nepakeis, asmeninis gyvenimas yra pas mane. Pats geriausias dalykas visame tame yra tai, kad mane kviečia į konferencijas kaip žmogų, kuriam sekasi. Turiu galimybę mažiems arba vyresniems už save perteikti patirtį, pastūmėti būti tikruoju savimi.
