62 proc. Lietuvos valstybinių universitetų studentų mano, kad iškart po studijų turi galimybę gauti darbo užmokestį iki 1500 Lt atskaičius mokesčius. Pusė respondentų abejoja, ar būtent jų aukštosios mokyklos diplomas padės gauti geresnes sąlygas įsidarbinant.
Tuo metu atliktas Lietuvos verslo lyderių tyrimas parodė, kad ieškodami naujo darbuotojo konkrečiai aukštajai mokyklai prioritetą teikia 35 proc. respondentų, o 7,3 proc. darbdavių siūlomas atlyginimas priklauso nuo to, kurią konkrečiai aukštąją mokyklą baigė potencialus darbuotojas.
Tokias tendencijas parodė kompleksinis Demokratinės politikos instituto (DPI) užsakymu tyrimų internetu bendrovės „Macroscope“ atliktas studentų ir Lietuvos verslo lyderių tyrimas.
Tai sudėtinė trečius metus iš eilės DPI rengiamo Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitingo dalis. Visas reitingas bus paskelbtas gegužės mėn.
„Šiemet reitinge nemenkas dėmesys skiriamas viešajai nuomonei apie studijų instituciją. Šią aukštosios mokyklos vertinimo kriterijų grupę sudaro studentų ir darbdavių nuomonės tyrimas bei stojančiųjų pasirinkimo pirmumo analizė. Atlikdami tyrimą siekėme išsiaiškinti, kaip studijas šalies aukštosiose mokyklose vertina Lietuvos verslo lyderiai, kaip studijuodami pasirinktoje aukštojoje mokykloje jaučiasi patys studentai“, – sako reitingo rengėjas, DPI ekspertas Liutauras Kazlavickas.
Anot jo, atlikto tyrimo rezutatai rodo, jog darbdaviai turi aiškią poziciją tam tikrų aukštųjų mokyklų atžvilgiu. Nesunku pastebėti ir tai, kad studentų darbo užmokečio lūkesčiai vos pasibaigus studijoms – gerokai kuklesni, nei prieš trejus metus.
Daugiausia tyrimo dalyvių – 32 proc. – vos pabaigę aukštąją mokyklą tikisi uždirbti nuo 1001 iki 1500 Lt, atskaičius mokesčius. 28 proc. mano, jog darbdaviai jiems mokės 1501-2500 Lt. Daugiau nei dešimtadalis (11 proc.) įsitikinę, jog atlyginimas turėtų viršyti 2500 Lt.
Visgi net 29 proc. apklaustųjų savo galimybes vertina kur kas pesimistiškiau – jie neplanuoja, kad pasiūlytas užmokestis viršys net ir 1000 Lt ribą.
Pažymėtina, kad, LR Statistikos departamento 2008 m. IV ketvirčio duomenimis, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje siekia 1773 Lt, atskaičius mokesčius.
Dabartinė finansinė studentų situacija yra gana kebli. 27 proc. tyrimo respondentų vidutiniškai per mėnesį gauna iki 400 Lt, 40 proc. – iki 1000 Lt, o 24 proc. – daugiau nei 1000 Lt per mėnesį.
„Studentai, kurių mėnesio pajamos šiuo metu yra mažesnės, baigę studijas tikisi uždirbti mažiau nei tie, kurių dabartinės gaunamos pajamos didesnės, tad uždarbio lūkesčiai labai priklauso nuo esamos finansinės padėties.
Todėl galima daryti prielaidą, jog studijuojantys Lietuvos valstybiniuose universitetuose nejaučia, kad įgyjamas išsilavinimas padės jiems iš esmės pakeisti savo finansinę padėtį, o tuo pačiu ir gyvenimo kokybę”, – sako tyrimą atlikusios bendrovės „Macroscope“ tyrimų vadovė Renata Lazdin.
Didžioji dauguma respondentų nurodė, kad juos finansuoja tėvai (71 proc.), ketvirtadalis dirba dalį darbo dienos arba laisvai samdomu darbuotoju, o 17 proc. – visą darbo dieną,
Tyrime dalyvavo 260 Lietuvos verslo lyderių (iš Lietuvos verslo lyderių 1000-tuko, kurį kasmet sudaro dienraštis „Verslo žinios“) ir 2048 Lietuvos valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų (AM) bakalauro ir magistro programų studentai (tirti 14-os AM studentai), tolygiai pasiskirstę pagal aukštąsias mokyklas. Tyrimai atlikti 2009 m. balandžio mėnesį, duomenys surinkti apklausos internetu metodu.
