Patys drąsiausi slėpėsi po skėčiais ir rankose glamžydami sostinės renginių žemėlapį, traukė nuo vieno objekto prie kito. Viskas prasidėjo Gedimino prospekte, ir aš tikrai būčiau šokęs per šaunų „Rugiaveidės“ pasirodymą tarp žolininkų, jei nebūtų šlapia…
Susižavėjimų šūksnių neteko girdėti, tačiau švelnus niurnėjimas, kad tokių renginių turėtų būti daigiau ir jie yra sveikintini, sklido ir iš sumirkusios Astos lūpų ir iš jos draugo Šarūno barzdotos panosės.
Sereikiškių parke, į kurį suplūdo daugiausia žmonių, buvo galima pasislėpti nuo lietaus, kuris pliaupė ir vijo šalin nuo scenų. Nors koncertų netrūko, tačiau iki 22 valandos juose beveik niekas nedalyvavo…
Galiausiai Dievas susimylėjo ir užrišo dangaus skylę. Nustojo lyti ir oras tapo daugiau nei pakenčiamas, tada visi subėgo kas kur: vieni į Sereikiškių parką, kur tarp papuoštų medžių slėpėsi ekranai, siūlydami filmus ir instaliacijas. Kiti bėgo pasižiūrėti, ką siūlo VDA (Vilniaus dailės akademija).
Kostiumo dizaino specialybės studentų darbai, tiesą pasakius, ne ką tenustebino, čia ilgai neužsibuvę žmonės skubėjo į žibintų gatvę, o mes prie Vilniaus pasididžiavimų – tiltų per Nerį.
Milžiniškos ugnies fiestos nepastebėjome, nors šviečiantys objektai traukė akį, vieni išradingi, kiti pernelyg meniški, treti – tikriausiai nepavykę…
Geriausia, ką pamačiau – tai šviečiančius žibintus gatvelėje netoli Onos bažnyčios. Paprastučiai, popieriniai arba iš medžio vytelių vyti šviečiantys objektai dvelkė jaukumu. Žmonių daugėjo, gatvės džiuvo.
Apie vidurnaktį meno mylėtojų entuziazmas ėmė blėsti. Kai kurie numatyti objektai tikriausiai pabūgo prasidėjusio lietaus ir išvis nustojo egzistuoti.
Didelio „bum“ tikėjęsi vilniečiai skirstėsi negalėdami paaiškinti, ar jie rado to, ko ieškojo… „Blogiausia, kad tų objektų tiek daug, kiti renginiai vyksta po kelias valandas, taigi, spėti aplankyti viską – neįmanoma, nes tuo pačiu metu norisi būti 5 vietose…“ – DELFI gatvei skundėsi Linda prisistačiusi mergina.
Paskutinį „tašką“ – Mokytojų manų kiemelį aplankėme jau sutemus. Tai ką pamatėme – sukrėtė… Štai kur buvo visi žmonės. Elektronikos koncertas sutraukė neblaivų jaunimėlį ir šokdino iki paryčių.
„Man labiausiai patiko šokiai, kurie vyko prie Katedros, kai nelijo, visai smagu buvo. Bet įdomiausia, kad susitikus su draugais gali žaisti orientacinį mieste, ieškoti vieniems kitų ir susitikti. Tai šaunus laiko praleidimo būdas,“ – sakė Lindos sesuo.
