Grįžti namo ir… sėdi prie televizoriaus. Nėra dėl ko tave smerkti, tūkstančiai taip daro. Tačiau, ar pasirenki ką žiūrėti per TV, ar suvoki, kas “kemšama” į tavo smegenis? Mes turime 54 Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos straipsnius.
17-asis straipsnis teigia, kad mes turime teisę būti apsaugoti nuo žalingos informacijos.
Šiuolaikinis jaunimas, kuris nebeįsivaizduoja savo dabarties be kompiuterio, interneto, televizijos, retai supranta, kad media jam kenkia. Jiems tai – lyg amžinasis gyvybės ir jaunystės variklis.
„Saugi vaikystė“. Animaciniai filmai.
Lietuva, būdama nepriklausoma valstybe, nesugeba rasti „aukso vidurėlio“ tarp to, kas yra populiaru ir pelninga ir tarp to, kas yra naudinga.
Šiuo metu, beveik visos didžiausios šalies televizijos yra skyrusios kelias valandas mūsų mažiesiems, tačiau, kas galėtų teigti, kad vaikai mato tinkamą gyvenimo pavyzdį animaciniuose filmukuose? Dabar, mažametis, įsijungęs televiziją, retai gali išvysti animacinį filmuką, kuriame nebūtų smurto elementų.
Populiariausi – japoniški anime filmukai: ten herojai su milžiniškomis akimis, kampuotomis šukuosenomis bei žodžių neartikuliuojančiomis lūpomis. Žinoma, „televizininkai“ gali pasigirti puikiais reitingais, tačiau ar galima džiaugtis, mažiesiems rodant „puikius pavyzdžius“ – agresiją, smurtą, impulsyvumą ir konfliktiškumą.
Prieš kelerius metus, turbūt ne vieną sukrėtė žinia apie tuo metu bene populiariausią animacinį filmuką pasaulyje – „Teletabiai“.
Siužetas – lyg ir įprastas. Keturi persirengėliai „ufonautai“, kalba mielus žodelius, aplink juos ratus suka „gyvas“ dulkių siurblys, tačiau kas galėjo pagalvoti, kad paskutinė filmuko scena gali kainuoti mažamečio gyvybę?
Paskutinės filmuko sekundės. Vienas po kito į spalvotą šulinį šoka personažai. Ankstus rytas. Staiga ateina žinia apie mažamečio savižudybę… įšokus į šulinį.
Netrukus buvo išaiškintos šio skaudaus įvykio priežastys – kaip ir buvo galima numanyti, vaikas iššoko tam, kad „nukristų“ pas Teletabius. Apmaudu. Skaudu.
Pokalbių laidos. Kur dingo cenzūra?
Skandalingosios pokalbių laidos yra transliuojamos itin patogiu metu – iškart po pietų. Atrodo, laida skirta suaugusiems, bet… nemažai vaikų tuo metu sėda prie televizorių.
Realus pavyzdys – rusų režisuota laida „Okna“. Negalime neigti – laida „paperka“ žiūrovus.
Kodėl? Atsakymas paprastas – smurtas tiesioginės transliacijos metu. Laidos siužetas –primityvus. Perdėti suaugusių ginčai, kurių priežastys – absurdiškos.
Deja, šį stulbinantį laidos reitingą “muša” ne suaugusių audotorija, bet mažamečių noras matyti smurtą, išgirsti keiksmažodžius. Jiems, visa tai, atrodo šmaikštu ir juokinga…
Pornografija internete arba 260 mln. įvairaus turinio internetinių portalų
· Pornografijos pramonės pajamos yra didesnės, nei „Microsoft“, „Google“, „Amazon“, „eBay“, „Yahoo“, „Apple“, „Netflix“ ir „EarthLink“ kartu;
· Internetinės pornografijos pardavimai 2006 m. siekė 4,9 mlrd. JAV dol.;
· Sąmoningai su internetinės pornografijos pasauliu vaikai susipažįsta būdami vidutiniškai 11 metų;
· 90 proc. moksleivių nuo 8 iki 16 metų mato pornografiją internete, kai, ruošdami namų darbus, užklysta į atitinkamus tinklalapius;
· 29 proc. jų bendraamžių gali lengvai pasakyti vieną ar kelis pornografinių svetainių adresus;
Kraupi statistika? Deja, tokia realybė. Milijoninį pelną skaičiuojančios pornografijos bendrovės ir toliau mulkina paauglių sąmonę.
Iš šalies, matyt, atrodo, o kas čia tokio – dabar toks amžius, praeis – pats supras, kad tai nėra gerai.
Lengva sakyti. Pasąmonę paveikti lengva. Kas gali garantuoti, kad vėliau vaikas netaps priklausomas nuo virtualaus pasaulio? Maža to – mintys taps virtualios…
Mes, jaunoji karta, tampame priklausomi nuo reklamos, virtualaus pasaulio, televizijos… Pažvelkime į viską kritiškai – ar mes esame pajėgūs suvokti informacinių technologijų žalingą poveikį? Taigi… Ar galima teigti, kad visą tai – fiktyvu? Manau, atsakymas – neigiamas.
