„Atsakinga, komunikabili, darbšti mergina ieško sezoninio darbo”. „Vaikinas, nebijantis fizinio krūvio, laukia pasiūlymų”… Vasaromis moksleiviai atsiduria auklės, kurjerio, laikraščių nešiotojo, padavėjo ar indų plovėjo kailyje. Kodėl? Labai paprasta sėkmingos vasaros formulė. „Laisvas laikas reikalauja pinigų, be pinigų nėra laisvo laiko. Tenka suderinti,”- pasakojo vienuoliktokas Jurgis.
Darbo pasiūlymų spektras nuo A iki Z…
Dabar sukluskite tie, kurie šią vasarą tvirtai pasiryžę darbuotis. Į Jaunimo darbo centrą kreipėsi prekybos centrų, kavinių, restoranų, baldų gamybos įmonių savininkai, žurnalų redakcijos. „Dažniausiai jie ieškojo spaudos bei lankstinukų platintojų, kurjerių, prekybos centrai – darbininkų klijuoti etiketes, restoranai, kavinės – padavėjų, indų plovėjų, baldų gamybos įmonės – pagalbinių darbininkų, rūšiuotojų”,- teigė J. Skirmantienė. Taip pat moksleiviams siūloma dirbti velomobilių vairuotojais, tvarkyti aplinką.
Šiuo metu didžiausi atlyginimai – statybos sektoriuje.
Anot pašnekovės, Darbo birža ir Vilniaus savivaldybė organizuoja Viešųjų darbų programą. Pagal programą moksleiviai dirba remonto ir teritorijos tvarkymo darbus sostinės mokyklose, seniūnijose. Pirmenybė teikiama moksleiviams iš socialiai remtinų šeimų.
Darbdaviai apribojimų nepaiso – nepilnamečiai tuo naudojasi
„”Oj, nepilnametė”… “Nepilnametė” darbdaviai sako tam, kad aš suprasčiau – reikia tylėti. Iš pradžių nenoriai, tačiau galiausiai įsileidžia, – atvirai kalbėjo 17 – metė Elena.
Vaikams nuo 14 iki 16 metų leidžiami tik lengvi darbai, apie prekiavimą alkoholiu negali būti jokios kalbos. Tačiau mergina dalinasi savo asmenine patirtimi: „ Aš dirbau du darbus. Kartais nešiodavau rožes, pardavinėdavau jas po 10 Lt, o gaudavau nuo rožės 1 Lt. O kartais tekdavo nešioti alkoholio akcijas, nors esu nepilnametė. Pavyzdžiui, neši ant padėklo brendį ir nuorodą “pas mane jį galima įsigyti pigiau’”,- pasakojo moksleivė.
Pasak J. Skirmantienės, Valstybinė darbo inspekcija prižiūri, ar darbdaviai laikosi Lietuvos Respublikos Darbo kodekso ir kitų darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Tačiau nepilnamečiai bijo, kad Valstybinė darbo inspekcija jų „nesusemtų”. Net ir moksleiviai skaičiuoja pelną. „Asmeninė egoistiška pozicija. Aš dirbu nelegaliai, bet todėl ir daugiau gaunu”, – atviravo 17 – metis Jurgis.
Rizika ne fizika – moksleiviai viską ištvers
Anot JDC vedėjos J. Skirmantienės, nusiskundimų iš moksleivių dėl netinkamų darbo sąlygų, neišmokėtų atlyginimų nėra gavę. Galbūt nepilnamečiai nenorėdami prarasti sunkiai uždirbtų pinigų nesikreipia pagalbos.
Visgi ne paslaptis – jaunimas dirba rizikuodamas. Elena, prekiavusi rožėmis Palangoje, pasakojo – darbas sunkus morališkai: „Turi kiekvieną diena šypsotis, bendrauti, sulauki įvairiausių reakcijų. Vieni – pasiunčia, kiti – dar ką pasako, treti – vos nesumuša, priklauso nuo žmogaus”, – pabrėžė mergina.
Moksleiviai atakuoja darbdavius
„Dabar visi dirba, ypač vasarą. Aš taip pat vasarą dirbsiu, gal prekybos centre RIMI. Ten mokiniams labai daug darbo yra: iš esmės beveik visas darbas atitenka jaunimui: prekių išnešiojimas, rūšiavimas, sandelyje darbai. Tik prie kasos nuo 18 metų dirbti galima. Gaila, tačiau daugelis darbo vietų vasarai jau yra užimtos. Labai daug kas nori dirbti,” – pasakojo 15 – metė Asta. Ji pridūrė, kad jaunimas daugiausia padeda statybose, išnešioja laikraščius, kas, anot jos, labai pavojinga, dalina skrajutes, dirba aptarnavimo sferoje.
Atlikta IX – XII klasių moksleivių apklausa „Įsidarbinimas vasaros atostogų metu” parodė, kad 79 proc. apklaustų moksleivių ieškojo sezoninio darbo.
„Prasidėjus vasarai sulaukiame po 100 moksleivių per dieną”, – stebisi Vilniaus darbo biržos Jaunimo darbo centro (JDC) vedėja Jolanta Skirmantienė. Anot pašnekovės, svarbiausia neapsiriboti vienu darbo paieškos būdu. Efektyviausias – tiesioginis kreipimasis į darbdavį. Svarbu nepamiršti plataus draugų, giminės, pažįstamų rato.
