Kuriose matematikos ir gamtos mokslų srityse mums dar reiktų pasitempti, o kuo galime pasidžiaugti? Šiuos ir daugelį kitų klausimų Lietuvos mokiniams, jų tėvams ir mokytojams bei mokyklų administracijoms padeda atsakyti kas ketverius metus atliekamas Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų tyrimas (TIMSS), kuris šią savaitę pradėtas vykdyti Lietuvos mokyklose.
„Švietimas yra didžiulė galia, nuo kurios priklauso visuomenės ateitis, gerovė ir tarptautinis pripažinimas. Valstybės į švietimą investuoja ne tik lėšas, bet ir skiria daug dėmesio, rodo pozityvumą, kelia turiningas diskusijas profesinėje ir viešojoje erdvėse. Puikus to pavyzdys – Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų tyrimas, atvėręs galimybę tarptautiniu mastu kalbėti apie bendrojo ugdymo programų turinį, mokytojų kvalifikaciją, mokyklų aprūpinimą, ugdymo procesą, nacionalinio švietimo tobulinimą, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį“, – pažymi švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
2015 m. TIMSS tyrimuose dalyvavusių ketvirtų ir aštuntų klasių Lietuvos mokinių matematikos ir gamtos mokslų rezultatai buvo aukštesni nei tarptautinės skalės vidurkiai.
Galimybė gerinti švietimo lygį
„Pasaulio švietimo visuomenė aktyviai domisi tarptautiniais tyrimais. Nuotaikos, sklandančios tarp įvairių šalių mokyklų, patekusių į tyrimų imtį, prilygsta sporto olimpiadai. Pirmuosiuose laikraščių puslapiuose ar aktualiausiose laidose analizuojamas tarptautinių tyrimų turinys ir rezultatai, iškiliausi politikai, mokslininkai aptarinėja rezultatus. Pavyzdžiui, didžiausi Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ar Japonijos laikraščiai, žurnalai, portalai analizuoja, ką tyrimų rezultatai šaliai reiškia“, – sako dr. Rita Dukynaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Strateginių programų skyriaus vedėjo pavaduotoja.
Pasak jos, tai šalies švietimo svarbos ir galios atskleidimas. Tai rodo, kad šalis strategiškai mąsto, turi savivertę ir viltį, yra nusiteikusi keistis ir tobulėti.
„Pavyzdžiui, Liuksemburge tyrimų išvadas analizuoja mokyklų, šalies universiteto, ministerijos atstovai. Jie visi kartu ieško atsakymų, kaip pagerinti švietimo lygį, skiria milžiniškas lėšas, tačiau jų rezultatai panašūs kaip Lietuvos, o mes, finansine prasme, atrodome bene kukliausiai. Štai Estijoje garsiai sakoma, kad mokytojo profesija jų šaliai – esminė. Jie giria savo švietimą ir pagrįstai gali pasidžiaugti puikiais tyrimo rezultatais. Vokietija ir Olandija sutelkia nemažai jėgų į rezultatų analizę, norėdami suprasti sėkmių ir nesėkmių veiksnius ir kryptingai tobulinti savo švietimą“, – dalijasi užsienio pavyzdžiais dr. R. Dukynaitė.
Jos teigimu, svarbiausia, ką pabrėžia visos šalys, yra švietimo kokybė, geras visuomenės išsilavinimas, pastangos prisidėti prie socialinės atskirties mažinimo, didesnio švietimo prieinamumo ir lygių galimybių.
Leidžia pamatyti kitų šalių kontekste
„Lietuva nėra uždara valstybė, todėl svarbu žinoti, kaip atrodome pasauliniame kontekste. Juk dalis lietuvių dirba kitose šalyse, kuria ten verslus, bendradarbiauja su užsienio partneriais. Natūraliai kyla poreikis, kad visi mokiniai, ypač besimokantys regionuose, būtų mokomi pagal naujausias švietimo tendencijas, žinotų aktualijas ir galėtų sėkmingai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą. Taip pat tyrimų rezultatai leidžia identifikuoti sritis, kuriose dar turime pasistiebti. Dalyvavimas tarptautiniuose tyrimuose leidžia pamatuoti, kuria kryptimi juda mūsų švietimo sistema“, – sako Mindaugas Stundža, Nacionalinio egzaminų centro Mokinių pasiekimų tyrimų ir analizės skyriaus vedėjas.
M. Stundžos teigimu, dalyvavimas tyrime suteikia galimybę naudotis tarptautinio lygio aukštos kokybės užduotimis, o po kiekvieno tyrimo ciklo dalis tyrimo užduočių yra viešinamos – Nacionalinis egzaminų centras parengia jų leidinius, o mokyklos, mokytojai ir tėvai gali jomis naudotis mokydami vaikus.
„Matome, jog šiandien beveik neįsivaizduojamas darbas, kuriame nereiktų dirbti kompiuteriu. Ateityje taip pat greičiausiai nepakaks išmanyti vien matematikos, fizikos ar chemijos, pasaulio ateitis yra skaitmeninė erdvė. Taip ir TIMSS tyrimas šiais metais pristato naujovę – pirmą kartą testai bus atliekami ne tik popieriniu, bet ir elektroniniu būdu. Šio tyrimo rezultatai padės įvertinti, kaip ketvirtokus ir aštuntokus veikia testavimo aplinka: ar technologijos yra kliūtis pademonstruoti žinias ir gebėjimus, o gal mokiniai jau pakankamai jas įvaldę“, – sako jis.
Lietuvos mokyklų, patekusių į TIMSS tyrimo imtį, ketvirtokų ir aštuntokų pasiekimai tiriami nuo Nepriklausomybės atgavimo. Nuo to laiko, atsižvelgus į tarptautinę praktiką, kardinaliai pakeistas matematikos ugdymo turinys, atliktas didžiulis kokybinis šuolis pirmyn.
Šių metų kovo 4 d. – balandžio 12 d. dalyje Lietuvos mokyklų bus vykdomas IEA TIMSS 2019 tyrimas. Planuojama, jog tyrime dalyvaus 6500 ketvirtų klasių mokinių iš 280 mokyklų lietuvių, lenkų ir rusų dėstomąja kalba bei 6600 aštuntų klasių mokinių iš 270 mokyklų lietuvių, lenkų ir rusų dėstomąja kalba. Tyrimai atliekami pagal įvairius kriterijus: dalykų ugdymo turinio ir kognityvinių gebėjimų sritis, pasiekimų lygmenis. Taip pat nemažai dėmesio skiriama informacijai apie ugdymo kontekstą: mokyklos išteklius, ugdymo programų ir paties ugdymo kokybę.
