Beatričė Vaitiekūnaitė – Pliuskė – jauna moteris, daugybę laiko ir energijos atiduodanti gyvūnų priežiūrai bei jų teisių gynimui. Anot Beatričės, meilę gyvūnams tėvai jai įskiepijo dar vaikystėje. Auganti meilė gyvūnams virto savanoriška veikla prieglaudoje, vėliau – savanorių koordinavimu, renginių organizavimu, o galiausiai ir organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) įkūrimu. Šiandien su šia organizacija Beatričė vykdo daugybę su gyvūnų globa bei gyvūnų gerovės klausimais susijusių projektų, apie kuriuos moteris susitiko pasikalbėti su „Panele“.
Visų pirma, trumpai papasakok apie save: kokia yra tavo vykdoma veikla, kur šiuo metu gyveni?
Nors šiuo metu daugiau laiko praleidžiu Kipre nei Lietuvoje, vis tik mano visos veiklos yra susijusios su Lietuva. Priklausau Kipro Lietuvių Bendruomenės Tarybai, vadovauju Lietuvoje veikiančiai organizacijai VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI).
Esi prisiekusi gyvūnų mylėtoja. Kas tavyje įskiepijo meilę gyvūnams?
Manau, kad meilę gyvūnams man dar vaikystėje įskiepijo tėvai, kurie irgi yra prisiekę gyvūnų mylėtojai. Tokia pati yra mano teta, mano seneliai. Galima teigti, kad visa mūsų giminė yra gyvūnų mylėtojai.
Papasakok, kaip gimė mintis įkurti GGI (Gyvūnų gerovės iniciatyvos) ir kaip vyko šios organizacijos įkūrimas?
Prieš 10 metų pradėjau savanoriauti prieglaudoje. Pradėjau nuo narvų valymo, gyvūnų vežiojimo pas veterinarus, vėliau pati atlikdavau įprastines veterinarines procedūras. Norėjosi įdėti kuo didesnį indėlį, tad pradėjau koordinuoti savanorius, organizuoti renginius, susitelkti dirbti ties parama. Vis tik eigoje, matant, kaip gyvūnai kiekvieną dieną patenka į prieglaudą, žinant, kad visos prieglaudos sausakimšos ir nuolat kuriasi naujos, kurios vėlgi akimirksniu užsipildo, supratau, kad tai užburtas ratas ir būtina dirbti ties problemos priežastimis – tuo metu Lietuvoje beveik niekas to nedarė.
Šiandien taip pat Lietuvoje turime virš 40 oficialiai registruotų prieglaudų, iki 10 veikiančių be oficialios registracijos, kelios iš jų orientuotos ne tik į gyvūnų globą, bet ir priežasčių sprendimą, tačiau rimtai tuo užsiima, kalbant apie gyvūnus augintinius, tik dvi organizacijos, iš kurių viena esame mes.
Kokius projektus šiuo metu vykdo GGI?
Visų pirma, galima būtų pradėti nuo projekto „Stabdykime žiaurų elgesį su gyvūnais“. Šio projekto metu kartu su teisininkais dirbame ties gyvūnų nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejais. Projektas taip pat siekia įgalinti pavienius asmenis ir organizacijas veikti su mūsų ruošiama dokumentų baze bei suteikiamomis konsultacijomis. Dauguma mūsų projektų vyksta vien savanoriškais pagrindais, tačiau šiam projektui yra būtina finansinė parama, prie ko galima prisidėti per šią www.aukok.lt platformą, ją rasite ČIA. Šiuo metu dirbame su beveik 40 gyvūnų nepriežiūros bylų, kol kas naujų neapsiimame dėl paramos.
Projektas „Visuomenės švietimas“ – tai nuolatinis švietimas įvairiais gyvūnų gerovės klausimais rašant straipsnius, atliekant tyrimus, turime parengę ir nuolat pildome plačiausią su gyvūnais susijusią DUK (dažniausiai užduodamų klausimų) bazę.
Projektas „Draugiški Gyvūnams“ – tai didžiausias Lietuvoje viešų vietų, įsileidžiančių su augintiniais, žemėlapis. Tokių vietų esame įtraukę į žemėlapį ir pažymėję savo lipduku jau virš 1000. Projekto dėka, kuris ne tik žymi, bet ir kalbina bei konsultuoja vietas dėl gyvūnų įsileidimo, žmonės su augintiniais gali nueiti nebe tik į kavines ar viešbučius, bet ir į bibliotekas, parduotuves, sporto klubus ir kitas neįprastas vietas.
Ko gero, mūsų pozityviausias projektas – „neBrisius.lt“. Jis pasakoja išgelbėtų gyvūnų istorijas. Profesionalūs fotografai fiksuoja, kaip šiuo metu jie gyvena savo naujose šeimose. Projektas taip pat turi skiltis apie kartu su šeimininkais emigravusius gyvūnus bei apie ypatingus keturkojus, turinčius specialius poreikius ar gyvenančius su tam tikra negalia.
Na, ir galiausiai, paskutinis šiuo metu vykdomas projektas „Parodyk augintiniui eglutę“ – tradicinis paramos renginys, skirtas beglobiams gyvūnams paremti. Be šių atskirų projektų mes taip pat dalyvaujame gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų svarstymuose ir prisidedame prie jų ruošimo (pvz šiuo metu siekiame, kad būtų įteisinta papildoma poveikio priemonė dėl žiauraus elgesio su gyvūnais – draudimas laikyti augintinį iki 5 metų), nuolat konsultuojame žmones įvairiais gyvūnų gerovės klausimais ir pan.
Yra žinoma, jog vedėte pamokas apie gyvūnų gerovę mokyklose. Papasakokite, kas paskatino šią veiklą ir kokios atgalinės reakcijos sulaukėte iš moksleivių? Dar paminėk, kodėl šią veiklą vis dėlto nutraukėte.
Mes vykdėme projektą „Elkis atsakingai, moksleivi“, kuris vėliau buvo pervadintas į „Gyvūnų gerovės mokykla“. Projektas išties buvo labai sėkmingas ir reikalingas, tačiau neturėjome finansinių galimybių važinėti po skirtinguose miestuose esančias mokyklas, o būtent mažesniuose miesteliuose, kaimuose tokios pamokos yra labiausiai reikalingos. Taip pat, sudėtinga suderinti savanorius, nes pamokos vyksta darbo metu. Mes neatsisakome minties ateityje projektą atgaivinti, jei rastume jam finansavimą, o šiuo metu ruošiame medžiagą savarankiškam naudojimui ir tikimės, kad mokyklos ja naudojantis pamokas praves pačios.
Žinome, jog taip pat GGI organizacija teikia teisinę pagalbą teismuose dėl žiauraus elgesio su gyvūnais bei gyvūnų nepriežiūros. Ar žiauraus elgesio su gyvūnais bei gyvūnų nepriežiūros mastas mūsų šalyje didelis?
Mes dirbame ties viešo intereso gynimu arba su tais atvejais, kuomet gyvūną reikia saugoti nuo jo pačio šeimininko. Tais atvejais, kai gyvūnas turi šeimininką, mes jį konsultuojame ir, jei reikalinga, nukreipiame į teisines paslaugas teikiančias įmones.
Gyvūnų nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejų mastas Lietuvoje yra didelis. Labiausiai tai lemia ir žmonių nesąmoningumas, ir nebaudžiamumas. Todėl mūsų tikslas yra suformuoti teisinę praktiką, palankią gyvūnams, bei informuoti žmones realiais pavyzdžiais, kad už gyvūnų skriaudimą yra baudžiama.
Kaip manai, kodėl jaunam žmogui privalu sužinoti apie tinkamą elgesį su gyvūnais?
Atjauta kitam yra svarbiausia savybė žmogiškumui. Mano patirtis sako, kad vaikus to mokyti labiausiai tinkama būtent per gyvūnus. Kai žmogus turi atjautos jausmą, jis skirtas visoms gyvybės rūšims, pvz. kai kurie mūsų komandos nariai prisideda ir prie vaikų gerovės, kiti – prie pagyvenusių žmonių kasdienybės bei kitų veiklų, todėl labai dažnai sulaukiami komentarai, kad „verčiau padėtume ne gyvūnams, o vaikams“ kelia ne tik juoką, bet ir susirūpinimą – paprastai taip sakantys žmonės nesirūpina niekuo.
Beje, tyrimai rodo, kad tarp žiauraus elgesio su gyvūnais ir su žmonėmis yra glaudi sąsaja: paprastai dauguma nusikaltėlių savo „karjerą“ pradeda nuo gyvūnų, tad veikti prevenciškai, nepaleisti asmenų nenubaustų už netinkamą elgesį su gyvūnais yra itin svarbu.
Gruodžio 14 d. GGI organizuos renginį „Parodyk augintiniui eglutę 2019“ . Trumpai papasakok, kokia yra šio renginio misija, kas yra kviečiami prisijungti?
Tai tradicinis paramos renginys, kurį organizuojame kartu su UAB „Mars Lietuva“, kurio pagrindinė misija yra paremti prieglaudas maistu, įtraukiant visuomenę prie to prisidėti. Antrinis tikslas yra paskatinti žmones nepalikti augintinių namuose, o šventes švęsti kartu.
Mes kviečiame žmones gruodžio 14 d. 12-15 val. atvykti į Vilniaus Katedros aikštę su savo augintiniais, parodyti eglutę, nusifotografuoti prie mūsų instaliacijos, pasivaišinti arbata ir gauti skanėstų savo keturkojams, o savaitę laiko po renginio (gruodžio 16-22 d) renginio vaizdo įrašas GGI-Gyvūnų gerovės „Facebook“ platformoje rinks „patiktukus“, kur 1 like = 1 porcija maisto prieglaudų globotiniams. Per pastaruosius tris metus tokiu būdu prieglaudoms paaukota net 25000 maisto porcijų! Daugiau apie renginį galite sužinoti ČIA.
Renginio metu vaizdo įrašas rinks „patiktukus“ ir 1 „patiktukas“ pavirs 1 porcija maisto beglobiams gyvūnams. Papasakokite, kaip kilo idėja sugalvoti šią akcijos esmę?
Su įmone UAB „Mars Lietuva“ mes bendradarbiaujame jau ilgai, ir vieni, ir kiti norėjome per Kalėdas padėti gyvūnams, tačiau norėjosi aktyvesnio visuomenės įsitraukimo ir taip gimė ši idėja.
Ir pabaigai, kokius gyvūnus augini pati?
Auginu šunį, katę ir žirgą, tačiau esu labai dėkinga savo šeimai, kad neprieštarauja, kai kartais parsinešu namo gyvūnų, kuriems reikalinga pagalba.
