Socialiai atsakingą pasaulį dar tik atrandanti kaunietė Ugnė Domarkė vis kelia sau naujus iššūkius: dienos su mažiau daiktų, mėnuo be plastiko, metai be naujų drabužių… Šių iššūkių įgyvendinimas nugula jos socialinės medijos paskyros įrašuose, kuriuos seka vis daugiau tvariu gyvenimo būdu susidomėjusių žmonių. ,,Instagram“ Ugnę gali rasi @uztenka ir sužinoti, kiek daug žemei draugiškų produktų alternatyvų egzistuoja!
Vykdei mėnesio be plastiko iššūkį. Papasakok, kokiais būdais tai darei ir ar pasiteisino?
Kiekvieną mėnesį surenku savo ir savo šeimos panaudotą plastiką, jį peržiūriu ir apie rezultatą parašau savo bendraminčiams instagrame. Anksčiau šiukšliadėžę, skirtą plastikui, tuštindavome kone kas savaitę, taip nematydavome tikrojo plastiko panaudojimo kiekio. Dabar rinkdama plastikines pakuotes ir mėnesio gale jas peržiūrėdama geriau matau, kurioje srityje vartojame daugiausiai – ar per dažnai užsisakome maisto išsinešti, ar per dažnai lepinamės traškučiais, šokoladukais ir t.t. Taip atsiranda daugiau kontrolės, propaguojama sveikesnė gyvensena, mažinamas supakuotų produktų pirkimas. Tikiu, jog #mėnesisbeplastiko išaugs į #metaibeplastiko!
Papasakok, kaip kilo mintis susikurti ir administruoti @uztenka Instagramo paskyrą. Koks yra šios paskyros tikslas, į ką ji orientuota?
Labai norėjau pradėti kurti pokytį, o geriausia yra pradėti nuo savęs paties. Skeptiškai žiūrėjau į žmones, rodančius savo visų metų atliekas, telpančias į nedidelį stiklainėlį. Norėjau išbandyti, kiek yra realu tai daryti gyvenant greitu gyvenimo tempu mieste.
Taip gimė idėja dalintis savo kelione tvaresnio gyvenimo link, su visomis pergalėmis ir nuopoliais. Noriu viską demonstruoti taip, kaip yra, nes jaučiu, kad mes visi esame išsiilgę tikrumo, paprastumo. Man rūpi daugybė temų, tad savo socialinio tinklo paskyroje noriu kalbėti apie viską: tvarius kasdienos pokyčius, iššūkius, alternatyvas, puikybę, paprastumą…
Papasakok, kokiais dar būdais stengiesi elgtis atsakingai?
Šiukšlių rūšiavimas, manau, jau turėtų būti visiems savaime. Suprantamas dalykas – toks kaip dantų valymas. Man labai rūpi gyvūnų gerovė, stengiuosi paremti įvairių gyvūnų globos organizacijas, renkuosi produktus, kurie netestuojami su gyvūnais. Jau daugelį metų esu vegetarė, domiuosi žaliavalgyste. Tikiuosi, jog kada nors pavyks sureguliuoti savo maisto racioną taip, kad galėčiau visai nenaudoti gyvūninės kilmės produktų.
Man atrodo, labai svarbu yra apskritai mažinti vartojimą – perkant maisto produktus, drabužius. Taip pat verta domėtis, kaip yra auginami ar gaminami daiktai, kuriuos perkame, ir dažniau rinktis vietinę produkciją.
Tikriausiai yra ir kritikuojančių, nepritariančių tavo pasirinktam gyvenimo būdui?
Aš nesistengiu nieko įrodinėti ir palieku kiekvienam pasirinkimo laisvę. Neverčiu nieko keistis, stengiuosi tik rodyti, kaip sekasi man pačiai, ir galbūt kitus įkvėpti pokyčiams. Pati dar daug ko nežinau, todėl priimu įvairias nuomones ir kartu ieškau atsakymų.
Kaip manai, ar socialinė žiniasklaida tinka skatinti socialiai atsakingą elgseną?
Taip, socialinės medijos padeda informacijai sklisti greičiau ir plačiau. Be abejo, kai turinio yra tiek daug, reikia labai atsakingai atsirinkti, ką skaitome ir ką stebime.
Praėjusiais metais išsikėlei sau tikslą nepirkti drabužių. Ar nebūdavo sunku atsispirti parduotuvių pasiūlai, kaip pavyko išsiversti su turimu garderobu?
Taip, praeitais metais stengiausi nenusipirkti nė vieno drabužio ir sekėsi tikrai neblogai. Meluočiau, jei sakyčiau, kad buvo labai lengva, teko ne kartą sau priminti, kad visko man užtenka. Tačiau šitoks atsisakymas skatina kūrybiškumą, mažina puikybę ir sutaupo geram poilsiui SPA centre! Per metus gali išsigryninti, ko tau tikrai reikia, – jei metų pabaigoje vis dar manai, kad tau būtinos tos kelnės, tai gali būti, kad tau jų iš tiesų reikia.
Ar pati visuomet buvai draugiška gamtai? Kada įvyko tas lūžis: viskas, užtenka?
Neseniai namuose atradau savo dailės egzamino darbą – buvo susijęs su Žemei daroma žala. Prisiminiau, kad per įskaitą pasirinkau kalbėti apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) žalą. Matyt, noras gyventi tvariau kažkur giliai manyje tūnojo jau seniai. Kertinis lūžis įvyko prieš keletą metų, kai supratau, kad nebenoriu vaikytis daiktų teikiamos laimės, nes marketingo specialistų žadama laimė būna arba labai trumpa, arba visai nepasiekiama. Norėjau išmokti gyventi su mažiau daiktų, tad pradėjau domėtis, kaip tie daiktai yra gaminami, kur keliauja, kai yra išmetami.
Vertini minimalizmą. Kaip tai atsispindi tavo gyvenime?
Dažnai minimalizmas yra vertinamas kaip kažko atsisakymas, o aš renkuosi žiūrėti tai kiek kitaip. Man minimalizmas – išsigryninimas, apsisprendimas, ko man iš tikrųjų reikia, kas man teikia džiaugsmą ir yra iš tiesų svarbu. Savo kasdienybėje stengiuosi atsisakyti vartotojiško požiūrio į daiktus, žmones… Renkuosi kokybę. Peržvelgiu savo impulsyvių norų sąrašą ir pasilieku tik tai, kas iš tiesų reikalinga. Stengiuosi atsakingai mažinti daiktų kiekį namuose, o tai reiškia atsakingą naujų daiktų pirkimą. Tiesiog reikia sugebėti atsirinkti tai, kas yra būtina, ir neapsikrauti daiktais, kurių nenaudojate.
Iš likučių ar natūralių medžiagų pati gamini namų apyvokos daiktus. Kaip kilo ši mintis? Kur randi idėjų, ar viską sugalvoji pati?
Idėja pačiai gamintis namų apyvokos daiktus kilo iš poreikio pirkti produktus be plastiko pakuočių. Namus jau keletą metų valiau su soda ir actu, bet negalėjau įsivaizduoti, jog parke gulintys kaštonai gali būti puikus skalbiklis! Idėjų ieškau internete, jomis dalijamės su bendraminčiais. Žemei draugiškų produktų alternatyvų yra labai daug, tik reikia nepatingėti paieškoti.
