Artėjant atsiskaitymams, pažįstama situacija: atversti konspektai, spalvotais žymekliais išmarginti vadovėliai ir pažadas sau, kad šįkart mokytis pradėsi anksčiau. Tačiau valandos, praleistos prie knygų, nebūtinai reiškia, kad informaciją pavyks geriau įsiminti. Kartais svarbiau ne tai, kiek laiko mokomės, o kaip tą laiką išnaudojame.
Socialiniuose tinkluose netrūksta mokymosi patarimų, tačiau ne visi jie vienodai veiksmingi. Atrinkome penkias idėjas, kurios gali padėti mokytis kryptingiau ir išvengti bereikalingo streso.
1. Nepradėk nuo sunkiausios temos
Kai laukia didelis kiekis medžiagos, natūralu pirmiausia norėti įveikti sudėtingiausią skyrių. Vis dėlto toks sprendimas kartais gali tik sustiprinti norą atidėlioti mokymąsi.
Jeigu sunku prisiversti pradėti, iš pradžių skirk šiek tiek laiko temai, kurią jau iš dalies supranti. Tai gali padėti įsitraukti į darbą ir pajusti, kad judi į priekį. Vėliau pereik prie sudėtingesnės medžiagos, kol dar turi pakankamai energijos susikaupti.
Svarbiausia, kad lengvesnės užduotys netaptų būdu nuolat vengti sunkiausių.
2. Nustok spalvinti kiekvieną konspekto sakinį
Spalvoti žymekliai gali padėti išskirti svarbiausią informaciją, tačiau jeigu pažymėtas beveik visas puslapis, jų nauda gerokai sumažėja.
Užuot dar kartą skaičiusi tą patį tekstą, pabandyk užversti knygą ir savais žodžiais paaiškinti, ką ką tik sužinojai. Jeigu nepavyksta prisiminti svarbiausių minčių, atsiversk medžiagą ir patikrink, ką praleidai.
Šis metodas vadinamas aktyviu prisiminimu (angl. active recall). Jo esmė – ne tik pakartotinai matyti informaciją, bet ir bandyti ją savarankiškai atkurti iš atminties.
3. Susikurk mokymosi ritualą
Tas pats grojaraštis, mėgstamas puodelis arbatos ar tvarkingas darbo stalas gali tapti mažais ženklais, kad atėjo laikas susikaupti.
Socialiniuose tinkluose populiari idėja susikurti savotišką mokymosi ritualą. Nors nėra pagrindo teigti, kad tas pats megztinis ar gėrimas savaime pagerins atmintį, pastovi rutina gali padėti sumažinti trintį prieš pradedant darbą.
Svarbu, kad ritualas būtų paprastas. Jeigu pasiruošimas mokytis užtrunka ilgiau nei pats mokymasis, tikriausiai verta jį sutrumpinti.
4. Pabaigoje palik klausimą kitam kartui
Kartais sunkiausia mokymosi dalis – ne pats darbas, o sugrįžimas prie jo kitą dieną.
Prieš baigdama mokytis, užsirašyk vieną konkretų klausimą, kurį norėsi išsiaiškinti per kitą sesiją. Pavyzdžiui, kodėl tam tikras istorinis įvykis turėjo būtent tokias pasekmes arba kuo skiriasi dvi panašios teorijos.
Taip kitą kartą nereikės ilgai svarstyti, nuo ko pradėti. Tiesa, nereikėtų manyti, kad neatsakytas klausimas automatiškai privers smegenis visą laiką apie jį galvoti. Didžiausia šio įpročio nauda – aiškus atspirties taškas kitai mokymosi sesijai.
5. Nesistenk mokytis 12 valandų per dieną
Socialiniuose tinkluose nesunku susidurti su vaizdo įrašais, kuriuose studentai mokosi nuo ankstyvo ryto iki vėlyvos nakties. Tokie įrašai gali motyvuoti, tačiau kartu sukurti įspūdį, kad geras studentas privalo mokytis beveik be pertraukų.
Iš tiesų ilgos mokymosi valandos nėra vienintelis ar svarbiausias pažangos rodiklis. Kur kas naudingiau iš anksto nusistatyti konkretų tikslą, mokantis daryti pertraukas ir reguliariai grįžti prie jau išmoktos medžiagos.
Vietoj pažado „šiandien mokysiuosi šešias valandas“ pabandyk išsikelti aiškesnį uždavinį: „išmoksiu paaiškinti tris pagrindines teorijas ir pasitikrinsiu žinias be konspekto“.
Galiausiai mokymasis neturėtų tapti varžybomis, kas ilgiau išsėdės prie stalo. Svarbiausia atrasti metodus, kurie padeda suprasti, prisiminti ir pritaikyti informaciją, o ne vien sukuria produktyvumo įspūdį.
