Naujieji metai veikia lyg simbolinė riba ir sukuria naujos pradžios efektą. Būtent dėl to metų sandūroje sudarinėjami naujametinių pažadų ir tikslų sąrašai. Vis dėlto, naujus tikslus šiuo laikotarpiu sau kelia ne visi – ką reiškia jeigu jų neturite? Įžvalgomis dalijasi LSMU Kauno ligoninės psichologė Augustė Šerelytė.
Naujametiniai pažadai: naudinga ar žalinga praktika?
Simbolinės ribos, tokios kaip Naujieji metai, gimtadieniai, mokslo metų pradžia ir pirmadieniai, sukuria naujos pradžios efektą, skatina apgalvoti, kokių pokyčių norėtume savo gyvenime. Toks atspirties taškas suteikia palengvėjimą: nesėkmės tarsi paliekamos praeityje, o ateityje laukia norimi pokyčiai.
Ypač ryškus ataskaitinis momentas – metų sandūra. Tuomet daugeliui natūraliai norisi sustoti ir apgalvoti, kas įvyko per praėjusius metus, kokių tikslų norėtųsi pasiekti naujaisiais. Be to, tokią praktiką šiuo laikotarpiu reikšmingai paskatina ir kolektyvinis efektas.
Vis dėlto, įprotis kelti sau naujametinius tikslus gali turėti tiek naudos, tiek ir žalos. Iš vienos pusės, tokia praktika padeda sustoti, įvertinti savo gyvenimą ir įsivardinti norimą kryptį. Tai gali sužadinti vidinę motyvaciją ir paskatinti pozityvių procesų pradžią. Iš kitos pusės, išsikelti tikslai dažnai būna pernelyg abstraktūs ir nutolę nuo realybės. Vadinasi, juos pasiekti sunku, o tai lemia nusivylimą ir kitas nemalonias emocines reakcijas.
Kaip išlaikyti kryptį siekiant išsikeltų tikslų?
Norint pasiekti naujametinius tikslus, verta atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Pirma, tikslai turi būti iš tiesų aktualūs ir realistiški. Antra, jų įgyvendinimas labiau susijęs ne su motyvacija, o su disciplina ir valios pastangomis. Dėl to, labai svarbu ugdyti šiuos įgūdžius. Trečia, mūsų smegenims lengviau palaikyti veiksmą nei abstrakčią idėją, tad svarbu maži ir konkretūs žingsniai išsikeltų tikslų link. Taip pat gali pagelbėti reguliarūs pasitikrinimai, kaip sekasi, o ne viena apžvalga metų pabaigoje.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad naujametiniai tikslai būtų susiję su mūsų tapatybe bei vertybėmis, kad jie tikrai būtų apie mus ir tai kas mums aktualu bei svarbu. Tikslai, kurie atspindi „kas man svarbu”, išlieka ilgiau nei tie, kurie kyla iš „reikia”. Galiausiai svarbu suvokti, kad motyvacijos svyravimai yra normalu, o judėjimas tikslų link – ne linijinis procesas.
Naujametiniai tikslai: vieniems – atrama, kitiems – apribojimas
Tiesa, kol vieni žmonės sudarinėja naujametinių tikslų sąrašus, kiti apsisprendžia jų neturėti ir norimų pokyčių siekti visus metus, vos tik pajutus, kad jų reikėtų. Jeigu ši praktika nesusijusi su impulsyviais, rizikingais veiksmais, tai gali reikšti atsakingą ir sveiką požiūrį į save bei savo gyvenimą. Kam laukti pirmadienio ar naujų metų, jei jau šiandien galiu padaryti kažką, kad gyvenčiau geriau?
Toks požiūris gali būti susijęs su stipresniu saviveiksmingumu – tikėjimu, kad pokyčiams nereikia leidimo ar ypatingos progos. Taip pat tai gali būti siejama su didesniu psichologiniu lankstumu. Tokie žmonės kartais geriau toleruoja neapibrėžtumą ir procesą be aiškių ritualų.
Vis dėlto, tai nėra teisingesnio požiūrio ženklas – tiesiog kai kuriems žmonėms simbolinės datos yra būtina atrama, o kai kuriems – nereikalingas apribojimas.
