„Teatro istorijos” kviečia į jautrias ir visuomenei aktualias temas pažvelgti su ironija, humoru ir pasitelkiant netikėtas teatro formas. Spektakliai „Pasišiukšlinę” ir „Spąstai” tyrinėja klimato kaitos bei manipuliacijos temas, tačiau tai daro lengvai, be moralizavimo ir su aiškia žinute: apie rimtas problemas galima kalbėti žaismingai.
„Pasišiukšlinę” kviečia pažvelgti į žmogaus elgesį, ištikus rimtoms problemoms, ir mėgina atsakyti į klausimą, kodėl esame linkę nuo jų slėptis, užuot išsprendę. Šiuo atveju tai – klimato kaitos iššūkiai, apie kuriuos spektaklis prabyla pasitelkdamas atpažįstamas situacijas. Tuo tarpu „Spąstai” pasakoja apie manipuliatyvius santykius darbo aplinkoje ir parodo kaukes, kurias kartais esame priversti dėvėti.
„Pasišiukšlinę” planetai: kas surinks mūsų šiukšles?
Kaip ir kodėl šiukšliname? Kas gali mus paskatinti imtis veiksmų? Kodėl mes nieko nedarome susidūrę su rimta problema? Atsakymų į šiuos klausimus ieško spektaklis-ekscentriška paskaita jaunimui „Pasišiukšlinę”. Skirtingus teatro žanrus – klounadą, objektų ir dramos teatrą – jungiantis pasirodymas apie klimato kaitą kalba žaismingai, tačiau kartu kviečia paauglius būti ne stebėtojais, o aktyviais piliečiais.
Tarptautinės kūrėjų komandos darbas, kurtas kartu su prancūzų šiuolaikinės klounados grupe „Le Samovar”, pasitelkia humorą, satyrą ir saviironiją – kalbą, kurią supranta tiek jaunimas, tiek suaugusieji. Klimato krizė čia nagrinėjama iš „kitos pusės” – iš ne itin atsakingų vartotojų ir rūšiuotojų pozicijos, leidžiančios žiūrovui atpažinti save be kaltinimų ar pamokslavimo.
Spektaklis įtraukia ne tik žaismingumu, bet ir informatyvumu – jis paremtas lietuvių klimatosaugininkės Dr. Gintarės Klimienės pranešimu, tad žiūrovai įgyja ir realių su klimato kaita susijusių žinių. Jo autorė į klimato kaitą žvelgia kaip į socialinę problemą, kurią žmonija pajėgi išspręsti ir įgalina jaunuolius dalyvauti jos sprendimo procese.
Spektaklis rekomenduojamas tiek suaugusiems, tiek jaunimui nuo 12-os metų.
Kaukių spektaklis „Spąstai”: šmaikštus žvilgsnis į manipuliaciją darbe
Kaip atrodo manipuliacija darbe ir kokios emocijos lydi susidūrimus su manipuliatyviais žmonėmis? Tai – gana dažnai kasdieniame gyvenime sutinkami suaugusiųjų žaidimai, apie kuriuos prabyla „Auksiniu scenos kryžiumi” apdovanotos režisierės Jūratės Trimakaitės objektų spektaklis „Spąstai”.
Tai tarptautinės Lietuvos ir Prancūzijos menininkų komandos kūrinys, išsiskiriantis netikėta raiškos forma. Spektaklio pasaulį kuria siurrealios kaukės, pagamintos iš biure aptinkamų daiktų – segtuvų, žirklių, lipnios juostos. Aktorės čia virsta judesiu kalbančiais objektais, simbolizuojančiais vaidmenis, už kurių kartais esame linkę pasislėpti.
Aktorės pasirodymo metu neištaria nė žodžio – istoriją pasakoja objektai ir situacijos, kuriose žiūrovai nesunkiai atpažins save. Manipuliacijos dinamika atskleidžiama subtiliai: viena iš herojų (akt. Kristina Mauruševičiūtė) ne tik priešinasi manipuliatoriams, bet kartais pati įsitraukia į jiems primetamus vaidmenis. Atskleidžiamos ir emocijos, kurias sukelia susidūrimas su manipuliatoriais: nuo sumišimo iki noro pabėgti.
Šis spektaklis itin aktualus kiekvienam dirbančiajam – čia atskleidžiami kasdieniai manipuliatorių veiksmai: papildomų užduočių užkrovimas, pasinaudojimas kolegų gerumu, atsakomybės permetimas kitiems. Sudėtinga tema nagrinėjama lengvai: kartais su humoru, kartais – su švelnia ironija.
Spektaklis rekomenduojamas žiūrovams nuo 17-os metų.
Spektakliuose vaidina:
Kristina Mauruševičiūtė ir Vilma Raubaitė.
