Kazino, ruletė ar lošimo automatas – tai dalykai, kuriuos su azartiniais lošimais siejame lengvai. Tačiau šiuolaikiniuose žaidimuose galima susidurti su mechanikomis, kurios veikia labai panašiai: atsitiktiniais prizais, virtualiomis skryniomis, „beveik laimėjimo“ jausmu ar virtualia valiuta. Ar mokėtum jas atpažinti?
Kompiuteriniai ir mobilieji žaidimai savaime nėra lošimai. Tačiau kai kuriuose jų naudojami mechanizmai, paremti atsitiktiniu atlygiu, pakartotiniais bandymais ar pinigų pavertimu virtualia valiuta.
Sociologas Benediktas Gelūnas pastebi, kad žaidimų ir lošimų industrijos jau seniai mokosi viena iš kitos. Vienas iš pavyzdžių – „beveik laimėjimo“ efektas, kai sukuriamas jausmas, kad iki prizo trūko visai nedaug, todėl norisi pabandyti dar kartą.
Pasitikrink: kiek tokių mechanikų atpažintum tu?
Kodėl verta tai žinoti?
Vienas ryškiausių mechanizmų – neprognozuojamas atlygis. Žaidėjas atlieka veiksmą arba sumoka, tačiau iš anksto nežino, kokį prizą gaus.
Panašiai veikia ir virtualios skrynios – vadinamieji loot boxai. Dar vienas principas – realių pinigų pakeitimas žaidimo valiuta: kristalais, monetomis ar kitais virtualiais vienetais. Tokiu atveju gali būti sunkiau pajusti, kiek realių pinigų iš tiesų išleidžiama.
Svarbiausia ne pradėti bijoti žaidimų, o suprasti, kokie mechanizmai skatina dar kartą bandyti, ilgiau žaisti ar daugiau išleisti.
Kampanijos „Ramybės režimas“ žinutė – „Įjunk ramybę – išjunk azartą“ – primena, kad prevencija prasideda nuo gebėjimo tokius mechanizmus pastebėti.
Finansuojama iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (valstybės biudžeto) lėšų.
