Lietuva gali pritrūkti ne tik mokytojų ir sveikatos priežiūros specialistų – gydytojų, slaugytojų, bet ir tvarumo specialistų. Europai pasirinkus žaliąjį kursą dėmesys tvarumui auga daugelyje gyvenimo sričių, vis dėlto tvarumo specialistų ruošimas aukštosiose mokyklose tik įsibėgėja. Apie šios srities darbuotojų trūkumą kalba ir tvarumo ekspertai.
Tvarumo studijos
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos Bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, 2024 m. prašymus studijuoti aukštosiose mokyklose pateikė virš 26 tūkst. jaunuolių.
Tarp populiariausių pasirinkimų tradiciškai išliko verslo, administravimo ir teisės studijos – jas pasirinko kas penktas stojantysis (19,7 proc.). Inžinerijos, gamybos ir statybos krypties studijas, kurios būtų arčiausiai tvarumo specialistams keliamų reikalavimų, pasirinko 13,4 proc. stojančiųjų. Kiek iš jų planuoja tapti tvarumo specialistais, nėra aišku – tvarumo studijos statistikoje nėra išskiriamos.
„Situacija rinkoje išties darosi įdomi. Bendraudami su klientais, partneriais, galiausiai patys ieškodami naujų darbuotojų, matome, kad kompetentingų tvarumo specialistų, ypač vadovų, trūksta jau dabar. Labai daug šioje srityje dirbančių darbuotojų žinias apie tvarumą yra įgavę įvairių kursų metu, o neretai visko mokėsi tiesiog darbo vietoje. Tvarumo vertinimo įgūdžiai, įgauti iš praktinės patirties yra vertingi, tačiau norisi, kad specialistai, dirbantys šioje srityje, turėtų ir akademinį žinių pagrindą“, – sako „Vesta Consulting“ įkūrėjas ir vadovas Evaldas Savickis.
Pasak jo, nors neretai tvarumo specialistais tampa komunikacijos ar rinkodaros srityje patirtį turintys darbuotojai, pasukti karjerą į tvarumo sritį geriau sekasi tiems, kurie turi patirties verslo valdymo srityje, ar yra dirbę su įmonės rizikų valdymu ar kokybės kontrole.
„Šiuo metu itin trūksta tokių tvarumo vadovų kompetencijų, kaip gebėjimas identifikuoti ESG rizikas ir tvarumo galimybes organizacijai, nagrinėti suinteresuotųjų šalių poreikius, galiausiai fasilituoti tvarumo strategijos rengimą ir jos įgyvendinimą. Ši specialybė neatsiejama ir nuo darbo su duomenimis – jų rinkimo, stebėjimo, analizavimo, nes rengiant tvarumo ataskaitas būtina įvertinti įvairius tvarumo veiksmus bei rodiklius“, – vardina E. Savickis.
Startavo bakalauro studijų programa
Šiais mokslo metais Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) pradėjo naują bakalauro Tvarumo technologijų studijų programą, į pirmą kursą priimti 6 studentai. Neabejojama, kad kitais metais susidomėjimas bus didesnis.
„Tvarumas tampa vis svarbesne dalimi tiek versle, tiek viešajame sektoriuje. Šiuo metu Lietuvoje jau yra keletas tvarumo magistro studijų programų, tačiau jos visos priskirtos vadybos sričiai. Matydami didėjantį poreikį specialistų, galinčių integruoti tvarumo principus į technologines inovacijas, gamybą ir infrastruktūrą, nusprendėme sukurti naują studijų programą būtent Aplinkos inžinerijos fakultete“, – pasakoja VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė dr. Vaida Šerevičienė.
Pasak jos, ruošiami specialistai įgaus kompetencijų aplinkos inžinerijoje, gebės integruoti gamtos mokslų, tvarumo ir taikomųjų tyrimų įgūdžius.
„Tvarumo technologijų studijų programos studentai gilinsis į įvairias tvarumo technologijas, įskaitant žaliąją energetiką, išteklių taupymą, klimato kaitos valdymą, tvarią gamybą ir produktų gyvavimo ciklo analizę. Taip pat ugdys vadybos ir lyderystės įgūdžius, mokysis, kaip diegti inovacijas tvarumo srityje“, – vardina doc. dr. V. Šerevičienė.
Pašnekovė įsitikinusi, tvarumo specialistų poreikis Lietuvoje auga sparčiai, tačiau šioje srityje dirbančiųjų skaičius dar neatitinka realių rinkos poreikių.
„Paklausą tvarumo specialistams diktuoja ne tik verslo bei pramonės poreikis, bet ir globalūs tvarumo iššūkiai, kuriems reikia sprendimų tiek vietos, tiek tarptautiniu mastu. Tikime, kad studijas baigę tvarumo specialistai neliks be darbo – jie galės įsitvirtinti energetikos, transporto, statybų, gamybos ar technologijų sektoriuose“, – teigia VILNIUS TECH atstovė.
Studijų programą ruošia ir SMK
Naują studijų programą tvarumo specialistams šiuo metu ruošia ir SMK Aukštoji mokykla. Pasak SMK direktorės Viktorijos Palubinskienės, tvarumo sritis Lietuvos mokslo programoje yra pakankamai nauja, todėl ir studijų programų vis dar nėra pakankamai.
„Pastaraisiais metais itin daug girdime apie Žaliojo kurso iniciatyvas, šie Europos lygiu įgyvendinami pokyčiai tvarumo link jau dabar turi poveikį verslui ir viešajam sektoriui – keliami nauji reikalavimai, direktyvos. Šie pokyčiai neišvengiamai veikia ir darbo rinką, todėl tvarumo specialistų reikės vis daugiau. Reaguodami į besikeičiančią situaciją jau esame paruošę Tvaraus verslo ir žaliųjų technologijų studijų programą“, – pasakoja V. Palubinskienė.
Nauja studijų programa priklauso verslo studijų krypčiai, tad ją pasirinkę studentai mokysis verslo valdymo pagrindų, ugdys vadybines kompetencijas ir susipažins su tvaraus požiūrio į verslą koncepcija bei elementais.
„Paruošti specialistai turės platų suvokimą, kaip veikia verslas, kaip jis vystomas bei turės žinias ir įgūdžius, kaip jo procesuose taikyti tvarumo komponentus. Programoje bus ugdomi tokie dalykai, kaip žaliosios technologijos, tvarių verslo projektų valdymas, tvarumo principai, atsakingo verslo kultūra, tvarių prekių ir paslaugų kūrimas, klimato kaita ir aplinkosauga ir kt.“, – vardina V. Palubinskienė.
