Po keturis dalyvius iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos 2027 m. vasario 2–4 d., Kopenhagos mados savaitės metu, pristatys kūrybą, kurioje susitinka pakartotinis medžiagų panaudojimas, amatas, kultūrinė tapatybė ir įtrauktis. 12 dizainerių ir prekių ženklų iš Baltijos šalių atrinkti dalyvauti „Sustainable Fashion Baltics“ – bendrame pristatyme, kuris Kopenhagoje į vieną erdvę suburs Estijos, Latvijos ir Lietuvos madą.
Renginys vyks Estijos ambasados verslo centre („Business Hub“, Store Kongensgade 66). Tris dienas truksianti paroda ir viešos diskusijos supažindins su skirtingomis kūrybinėmis praktikomis bei suteiks galimybių užmegzti ryšius su tarptautine mados bendruomene.
Kiekviena Baltijos šalis turi savitų kūrybinių balsų
Tarp atrinktų dalyvių – ir pradedantys dizaineriai, ir jau įsitvirtinę prekių ženklai. Jų kūryba atskleidžia, kaip turima tekstilė, iš kartos į kartą perduodami įgūdžiai ir asmeninės patirtys gali formuoti šiuolaikinę madą: nuo drabužių, patiriamų per lytėjimą ir garsą, iki pramoniniu mastu taikomų tekstilės pakartotinio panaudojimo sprendimų.
Renginį bendradarbiaudami organizuoja „Estonian Fashion Festival“, „Riga Fashion Week“ ir „Sustainable Fashion Week Vilnius“.
„Kiekviena Baltijos šalis turi savitų kūrybinių balsų. Suburdami juos galime parodyti platesnį regiono mados paveikslą ir suteikti dizaineriams bendrą platformą tarptautiniam matomumui. Siekiame atverti duris, kurias pavieniui pasiekti gali būti sunku“, – sako „Sustainable Fashion Week Vilnius“ bendraįkūrėja ir vadovė Indrė Jakaitytė.
„Atranka parodo, kaip skirtingai tvarumas gali būti įgyvendinamas praktiškai – nuo tekstilės pakartotinio panaudojimo ir darbo su vietos amatininkais iki žiedinės gamybos metodų vystymo. Pradedančių dizainerių ir patyrusių prekių ženklų susitikimas taip pat sukuria erdvę dalytis žiniomis ir mokytis vieniems iš kitų“, – teigia „Estonian Fashion Festival“ vykdomoji direktorė Key Külaots.
„Šiuos skirtingus požiūrius sieja dizainerių individualumas. Asmenines patirtis, amatą ir kultūrines nuorodas jie paverčia šiuolaikine mada. Kopenhagoje norime šias perspektyvas pristatyti platesnei auditorijai ir sudaryti sąlygas susitikimams, iš kurių galėtų išaugti ilgalaikiai profesiniai ryšiai“, – sako „Riga Fashion Week“ vadovė Elena Strahova.
Kviečiame susipažinti su atrinktais dizaineriais ir prekių ženklais, kurių kolekcijos atskleidžia įvairius požiūrius į tvarią madą.
Estija: tekstilės transformacija, gyvasis paveldas ir žiedinis dizainas
HANNES RÜÜTEL
Hannes Rüütel XX a. paskutiniame dešimtmetyje populiarius sieninius gobelenus paverčia šiuolaikiniais švarkais, išsaugodamas išskirtinius jų raštus ir tekstūras bei suteikdamas naują paskirtį. Močiutės namų prisiminimų įkvėpta kūryba jungia asmeninį pasakojimą su kūrybišku pakartotiniu medžiagų panaudojimu. Šį požiūrį papildo mažos apimties gamyba ir audinių likučių naudojimas aksesuarams.
carolxott (Cärol Ott) – „TALGUD // Summer Labour“
Prekės ženklo „carolxott“ kūryba remiasi Cärol Ott vaikystės vasaromis Prangli saloje, tyrinėjant fizinio darbo, kaimo gyvenimo ir šiuolaikinės aprangos santykį. Likutinių medžiagų naudojimas derinamas su bendradarbiavimu su salos amatininkais. Rankomis mezgami gaminiai ir gamybos atraižų panaudojimas skuduriniams kilimėliams susieja atsakingą medžiagų naudojimą su vietos žmonių pragyvenimo galimybėmis ir gyvosiomis tradicijomis.
Liina Viira – „ARGI“
Liina Viira pristato daugiau nei dvidešimties metų darbo su vilna, tekstilės paveldu ir medžiagų transformacija patirtį. Kolekcija „ARGI“ apima viršutinius drabužius, mezginius, avalynę ir aksesuarus, jungiančius tradicinę Estijos tekstilę su perkurta oda bei džinsu. Vietinė gamyba, priežiūros rekomendacijos ir papildomi siūlai būsimam mezginių taisymui atspindi siekį, kad drabužiai būtų naudojami kuo ilgiau.
Reet Aus / AUS (Margaret Aus) – „SS2027“
„Reet Aus / AUS“ pristato kūrybiškai pakartotinai panaudoto džinso ir perdirbtų siūlų trikotažo kolekciją, kurioje darbo aprangos funkcionalumas susitinka su jūriniais motyvais. Prekės ženklas atskleidžia pramoninę žiedinio dizaino perspektyvą, naudodamas tekstilės gamybos likučius ir perdirbtus siūlus. Jo praktika apima UPMADE sertifikavimo sistemos taikymą partnerių gamyklose, skaitmeninius gaminių pasus ir besiūlį mezgimą, susiejant dizainą su išteklių naudojimu bei tiekimo grandinės skaidrumu.
Latvija: amatas, vaizduotė ir šiuolaikinė Baltijos tapatybė
COLETTE (by Katrina Ermanovica) – „Le passager du passé“
Senos dizainerės senelio fotografijos įkvėpta „COLETTE“ kolekcija „Le passager du passé“ pasakoja apie praeities aviatorių, atsidūrusį dabartyje. Tradicinis siuvimo amatas, natūralūs audiniai ir apgalvotos detalės perteikia kūrėjos siekį kurti skirtingoms kartoms aktualius drabužius. Kolekcija žymi prekės ženklo pradžią ir laikui nepavaldaus dizaino paieškas.
Novaliss (Laura Anspoka) – „Nefelibata“
„Novaliss“ kolekcija „Nefelibata“ seka įsivaizduojamą „debesų keliautoją“ per besikeičiančią šviesą, orus ir atmosferos reiškinius. Skulptūriški siluetai derinami su mezgimu, siuvinėjimu ir kitomis rankų darbo technikomis. Turimi studijos audiniai, atraižos ir nepanaudotos tekstilės atsargos formuoja kolekciją, medžiagų ribotumą paversdami eksperimentavimo galimybėmis ir suteikdami sukauptai tekstilei naują kūrybinę paskirtį.
Emīlija Svikle – „BALTIC SOUL“
Gyvenant Milane sukurta kolekcija „BALTIC SOUL“ atspindi Emīlijos Svikle žvilgsnį į namus iš atstumo. Jaunimo kultūra, brutalistinė architektūra, Baltijos regiono miestų aplinka ir vaikystės prisiminimai formuoja ryškią, struktūrišką kolekcijos kalbą. Dizainerė eksperimentuoja su džinso apdirbimu ir odos pynimu, atraižas sukarpydama juostelėmis ir įtraukdama jas į naujus drabužius.
una berzina (Una Bērziņa) – „Stories. Part 5.“
Kolekcijoje „Stories. Part 5.“ dizainerė tyrinėja sustabdytą akimirką tarp miego ir pabudimo. Patalynės, nėrinių, raukinių ir rankdarbių motyvai įsilieja į prekės ženklui būdingą juodos bei baltos spalvų paletę. Vintažiniai audiniai, daug laiko reikalaujančios technikos ir maži gamybos kiekiai padeda susieti Latvijos amatų nuorodas su šiuolaikiniais siluetais ir individualiu požiūriu į aprangą.
Lietuva: jutiminė patirtis, medžiagų atmintis ir tekstilės eksperimentai
lába studio (Gretė Labanauskaitė) – „SENSES“
Kolekcijoje „SENSES“ „lába studio“ kelia klausimą, kaip madą galima patirti neapsiribojant rega. Kontrastingos tekstūros, garsas ir judesys paverčia drabužius multisensoriniais objektais, kviečiančiais juos pažinti skirtingais būdais. Dizainerės praktika į tvarumo pokalbį įtraukia prieinamumą ir socialinę įtrauktį, siekiant per bendrą mados patirtį sujungti reginčius, neregius ir silpnaregius žmones.
Medeina Biliūtė – „Beyond the Pale Fields“
Medeina Biliūtė tyrinėja, kaip tremties ir priverstinio iškeldinimo patirtys išlieka per paveldėtą atmintį, daiktus bei rankdarbius. Kolekcijoje „Beyond the Pale Fields“ odos atraižos ir tekstilės likučiai formuoja drabužių konstrukciją, susiedami stygiaus, prisitaikymo ir išlikimo temas su pačiu kūrybos procesu. Kiekvieną kolekcijos kūrinį dizainerė sukūrė ir pagamino pati Lietuvoje.
Olivija Steinsvik – „Fabricated Impasto“
Olivija Steinsvik šešis savo tėčio eksperimentinius aliejinės tapybos darbus perkelia į madą pasitelkdama spalvą, sluoksniavimą ir taktilinius paviršius. Kolekcijoje „Fabricated Impasto“ audinių atraižos ir tekstilės likučiai tampa tapybiškų eksperimentų medžiaga. Lietuviška ir švediška dizainerės patirtis formuoja kūrybą, kurios centre – tekstilės, emocijos ir formos santykis, o drabužiai kuriami kaip individualūs meno kūriniai.
RIMGAILAITE COSTUME (Rimantė Rimgailaitė) – „Inherited clothes“
Rimantės Rimgailaitės kolekcija „Inherited clothes“ naudotas antklodes, staltieses ir dekoratyvinę tekstilę paverčia išraiškingais, vienetiniais drabužiais. Esami raštai, matmenys ir rankų darbo detalės lemia dizaino procesą. Perkeldama pažįstamą namų tekstilę į šiuolaikinę madą, dizainerė išsaugo jos charakterį ir kartu ieško naujų siluetų, funkcijų bei vertės.
Bendra platforma Baltijos šalių madai
Renginio programa leis lankytojams susipažinti su kolekcijomis, susitikti su jų kūrėjais ir dalyvauti viešuose pokalbiuose apie tvarios mados praktikas. Suburdamas tris šalis, „Sustainable Fashion Baltics“ siekia stiprinti regioninį bendradarbiavimą ir padėti užmegzti ilgalaikius ryšius su tarptautine žiniasklaida, mados industrijos profesionalais bei kūrybiniais partneriais.
Kopenhagoje 2027 m. vasario 2–4 d. vyksiantį „Sustainable Fashion Baltics“ finansuoja Baltijos kultūros fondas, o renginį remia Estijos ambasada Kopenhagoje.
