Garsi Lietuvos drabužių dizainerė Agnė Kuzmickaitė įsirengė naują drabužinę ir pirmą kartą pakvietė pažvelgti į erdvę, kurioje susitinka jos kasdienis stilius, kūrybos archyvas ir šeimos prisiminimai. Prigesintos rožinės spalvos lentynose, po švelniu apšvietimu, vietą rado batai ir rankinės, išsaugoti mamos drabužiai bei kūriniai iš pirmųjų Agnės kolekcijų.
Kambario centre – stalas eskizams ir aksesuarų vitrina, virš jo – antikvarinis sietynas. Dizainerė šypsosi, kad kurdama šią erdvę prisiminė ir nuo vaikystės puoselėtą svajonę apie lėlių namelį. „Nuo vaikystės turėjau neišsipildžiusią svajonę turėti lėlių namelį. Tam tikra prasme ši drabužinė tapo jos išsipildymu“, – sako Agnė Kuzmickaitė.
Vieta ir archyvui, ir asmeniniam garderobui
Idėja įsirengti drabužinę gimė iš praktiško poreikio. Kasmet kurdama naujas kolekcijas Agnė sukaupė išties nemažą drabužių archyvą, o kartu reikėjo vietos ir asmeniniam garderobui. Namuose buvo kambarys, neturėjęs aiškios paskirties, tad dizainerė nusprendė jame sutalpinti dvi savo kasdienybės dalis: drabužius ir kūrybą.
„Kai dirbi su drabužiais, supranti, kad tvarka neatsiranda savaime – pirmiausia kiekvienam daiktui reikia rasti tinkamą vietą. Norėjau drabužinės, kurioje galėčiau matyti savo garderobą, o prireikus tiesiog prisėsti ir eskizuoti“, – pasakoja Agnė.
Iš pradžių jai atrodė, kad suplanuoti tokią erdvę bus paprasta. Tačiau artėjant darbų pradžiai kilo vis daugiau klausimų: kiek vietos palikti ilgiems paltams ir suknelėms, kaip išnaudoti aukštas lubas, kur laikyti aksesuarus ir kaip apšviesti drabužius. Juos spręsti Agnei padėjo architektas Artūras Čižiūnas.
Drabužinė liko atvira – Agnei buvo svarbu vienu žvilgsniu aprėpti tai, ką turi. Aukščiau kabantiems drabužiams pasiekti įrengti iš „Brasa” asortimento pasirinkti nuleidžiami pantografai, leidžiantys išnaudoti visą aukštų lubų erdvę ir lengvai pasiekti viršuje laikomus drabužius.
Ypatingas dėmesys ne tik apšvietimui, bet ir detalėms
Svarbiu interjero elementu tapo ir apšvietimas. Šviečiančios pakabos bei lentynose integruoti profiliai nukreipti kampu į spintos vidų, todėl šviesa neakina ir kartu gerai apšviečia drabužius bei jų spalvas. Atskiros lentynos skirtos batams ir rankinėms, tad visas garderobas lieka matomas, o patys daiktai tampa interjero dalimi.
„Jei drabužio nematai, ilgainiui apie jį pamiršti. Dabar viskas yra prieš akis, todėl lengviau prisimenu seniai dėvėtus daiktus ir atrandu naujų derinių. Galbūt tai tik sutapimas, bet nuo tada, kai įsirengiau drabužinę, man atrodo, kad ir rengtis tapo smagiau, o drabužių deriniai stilingesni“, – sako dizainerė.
Drabužinės centre stovintis specialiai suprojektuotas stalas iš pirmo žvilgsnio primena nedidelę ekspoziciją: po stiklu matyti papuošalai ir aksesuarai, o stalčiuose kiekvienam jų numatyta atskira vieta. Ieškant tinkamų stalčių mechanizmų jai padėjo „Blum“ atstovai Lietuvoje UAB „Blulita”. „Tokius tvarkingus aksesuarų dėklus anksčiau matydavau žurnaluose ar prabangiose parduotuvėse. Dabar atsidarau savąjį ir vis dar juo pasidžiaugiu. Tai mažos detalės, bet jos keičia kasdienį jausmą“, – pasakoja ji.
Netikėtos spalvos
Architekto patarimu stalčiai įrengti patogiame aukštyje, kad juose laikomus daiktus būtų patogu matyti ir pasiekti. Na, o kokiame spalviniame fone visa tai turėtų atsiskleisti, dizainerė svarstė ne mažiau atidžiai. Ji žinojo nenorinti įprastos baltos drabužinės. „Trukmėje“ išsirinkta prigesintos rožinės spalvos plokštė leido sukurti šviesią erdvę, kurioje spalva nekonkuruoja su drabužiais. Prie jos derinama grafito spalvos furnitūra, antikvariate rastas sietynas ir kambaryje išsaugotas parketas.
„Rožinė yra viena pirmųjų spalvų, apie kurias pagalvoju, bet čia norėjosi ramesnio jos atspalvio. Kai kambarį užpildo drabužiai, spalvų jame ir taip atsiranda daug. Klasikinį sietyną iš antikvariato pasirinkau kaip atsvarą moderniai drabužinei – jų kontrastas suteikia erdvei charakterio“, – sako Agnė.
Drabužinėje – ir dizainerei brangūs drabužiai, ir kūrybos pradžią menantys modeliai
Tarp naujai savo vietą radusių daiktų yra ir tokių, kurių istorija tęsiasi gerokai ilgiau nei šios drabužinės. Agnė saugo dalį mamos garderobo – tvido švarkelį, rankų darbo megztinį, siuvinėtą spalvotomis rožytėmis, ir kitus jai brangius drabužius.
„Mama buvo labai elegantiška. Kartu su ja važiuodavau į primatavimus pas dizainerius, todėl tie drabužiai man primena ne tik ją, bet ir mūsų kartu praleistą laiką. Man svarbu juos išsaugoti“, – dalijasi Agnė.
Greta mamos drabužių saugomi ir pačios dizainerės kūrybos pradžią menantys kūriniai: kelios suknelės iš bakalauro kolekcijos „Nuogi drabužiai“, paltas su daugybe kišenių iš kolekcijos „Shopaholic“. Čia taip pat yra nemažai rankinių ir batų, kuriems, kaip prisipažįsta Agnė, visada jautė silpnybę.
Agnė sako drabužius perkanti apgalvotai, rūpestingai juos prižiūrinti ir dėvinti ilgai. Naujojoje drabužinėje jie tapo lengviau matomi, o pati erdvė suteikė progą kasdien iš naujo pasidžiaugti tuo, ką ji yra sukūrusi ir išsaugojusi. „Man patinka, kai pavyksta įgyvendinti tai, ką aiškiai mačiau savo vaizduotėje. Šioje drabužinėje apgalvota kiekviena detalė, todėl kaskart į ją įėjusi jaučiu pasitenkinimą. Tai erdvė, kurią kūriau drabužiams, bet kartu – ir sau pačiai. Leidimas sau skirti daugiau dėmesio“, – sako dizainerė.
