Nusiperki naujas pėdkelnes, kruopščiai susikuri derinį, apsiauni mėgstamus batelius ir jau po kelių valandų pastebi nemalonią staigmeną – ties keliu ar pirštais pradeda bėgti akutė. Pažįstama situacija? Pasirodo, dėl to ne visada kalta prasta kokybė.
Pėdkelnių ilgaamžiškumas priklauso ne tik nuo jų kainos ar storio. Kartais užtenka netinkamo dydžio, vieno neatsargaus judesio ar šiurkščios batų siūlės, kad nauja pora būtų sugadinta dar nepasibaigus dienai. Štai septynios dažnos klaidos, kurių išvengus mėgstamos pėdkelnės gali tarnauti gerokai ilgiau.
1. Renkiesi įprastą dydį, nors jis tau netinka
Pėdkelnės turi priglusti prie kūno, tačiau tai nereiškia, kad jos turėtų būti maksimaliai įtemptos. Kai audinys pernelyg ištempiamas ties klubais, šlaunimis ar keliais, jo mezginys tampa jautresnis pažeidimams.
Viena dažniausių klaidų – automatiškai pirkti M dydį vien todėl, kad tokio dydžio drabužius dažniausiai dėvi. Pėdkelnių dydžių lentelės skiriasi, o renkantis svarbu atsižvelgti į gamintojo nurodomus kūno matmenis, dažniausiai ūgį ir svorį.
Ką daryti? Jeigu atsidūrei tarp dviejų dydžių, dažnai verta išbandyti didesnį. Tinkamos pėdkelnės neturėtų smukti, spausti juosmens ar reikalauti didelių pastangų jas užsimauti.
2. Mauniesi pėdkelnes pernelyg skubėdama
Rytinis skubėjimas – vienas didžiausių plonų pėdkelnių priešų. Ypač tada, kai bandai jas užtraukti aukštyn vienu stipriu judesiu.
Plonas audinys jautrus netolygiam tempimui. Jeigu trauki pėdkelnes už vienos vietos, gali pažeisti mezginio kilpeles, o vėliau toje vietoje atsirasti skylutė.
Norint to išvengti, verta prisiminti paprastą būdą:
- Surink vieną pėdkelnių dalį delnuose iki pat pirštų.
- Atsargiai įkišk pėdą ir patikrink, ar pirštų siūlė nesusisukusi.
- Pamažu paskirstyk audinį per blauzdą, kelį ir šlaunį.
- Pakartok su kita koja ir tik tuomet švelniai pakelk viršutinę dalį.
Svarbiausia – netraukti audinio vien už juosmens. Kelios papildomos sekundės gali padėti išvengti nemalonaus siurprizo.
3. Nepastebi, kad pėdkelnes gadina nagai ir sausa oda
Kartais naujai porai sugadinti užtenka vieno nelygaus nago kraštelio. Net ir tvarkingas manikiūras gali turėti nepastebimų aštresnių vietų, o ilgesni kojų nagai gali nuolat trinti audinį batų viduje.
Ne mažiau svarbi ir pėdų oda. Šiurkštūs kulnai, suskeldėjusi oda ar kietesnės nuospaudos gali kabinti ploną pėdkelnių audinį.
Prieš maunantis pėdkelnes verta patikrinti rankų ir kojų nagus, o sausais kulnais pasirūpinti iš anksto. Jeigu naudoji pėdų kremą, leisk jam susigerti.
Dar viena dažnai pamirštama detalė – papuošalai. Žiedai su iškiliais akmenimis, apyrankių užsegimai ar laikrodžio detalės gali lengvai užkabinti ploną audinį. Todėl pėdkelnes saugiau mautis nusisegus papuošalus.
4. Kaltini pėdkelnes, nors problema slypi batuose
Jeigu pėdkelnės nuolat plyšta toje pačioje vietoje, pavyzdžiui, ties didžiuoju kojos pirštu ar kulnu, verta atidžiau apžiūrėti ne pačias pėdkelnes, o batus.
Net ir kokybiški aukštakulniai gali turėti šiurkštesnę vidinę siūlę, nelygų vidpadžio kraštą ar kitą detalę, kuri nuolat trinasi į audinį.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į uždarus, siauresnius batus, kuriuose pirštai stipriau spaudžiami prie priekinės dalies.
Mažas, bet veiksmingas sprendimas: rinkis pėdkelnes su sustiprinta pirštų dalimi. Avint uždarą avalynę, šis sutvirtinimas paprastai lieka nepastebimas, tačiau padeda apsaugoti labiausiai pažeidžiamą vietą.
Beje, pėdkelnes gali sugadinti ir visai nekaltos aplinkos detalės – šiurkštus medinės kėdės paviršius, rankinės grandinėlė ar drabužio užtrauktukas.
5. Skalbi pėdkelnes kartu su džinsais ir kitais drabužiais
Pėdkelnės gali būti sugadintos dar skalbyklėje, net jei iki tol atrodė nepriekaištingai.
Užtrauktukai, liemenėlių kabliukai, metalinės sagos ir šiurkštesni audiniai skalbiant gali užkabinti ploną mezginį. Kartais pažeidimas iš pradžių beveik nematomas, tačiau kitą kartą apsimovus toje vietoje pradeda bėgti akutė.
Saugiausia itin plonas pėdkelnes skalbti rankomis, naudojant vėsų ar drungną vandenį ir švelnų skalbiklį.
Jeigu renkiesi skalbyklę, pirmiausia patikrink gaminio priežiūros etiketę. Jeigu skalbti mašina leidžiama, pėdkelnes įdėk į specialų skalbimo maišelį ir rinkis švelnią programą, paprastai ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.
Taip pat venk intensyvaus gręžimo ir drabužių su detalėmis, kurios galėtų užkabinti audinį.
6. Džiovini ant radiatoriaus arba dedi į džiovyklę
Norisi, kad išskalbtos pėdkelnės kuo greičiau išdžiūtų, tačiau karštis nėra geriausias jų draugas.
Daugumos įprastų pėdkelnių sudėtyje yra elastano, suteikiančio audiniui tamprumo. Aukšta temperatūra ilgainiui gali pažeisti elastines skaidulas, todėl pėdkelnės gali prasčiau išlaikyti formą.
Geriausia išskalbtas pėdkelnes švelniai nuspausti, įvynioti į švarų rankšluostį, kad šis sugertų drėgmės perteklių, ir palikti natūraliai išdžiūti.
Svarbus ir laikymas. Užuot sugrūdusi pėdkelnes į stalčių tarp diržų ar aksesuarų, tvarkingai jas sulankstyk arba laisvai susuk. Taip sumažinsi tikimybę, kad audinys užsikabins dar prieš kitą dėvėjimą.
7. Kasdienai renkiesi pačias ploniausias pėdkelnes
Ne visos pėdkelnės sukurtos vienodoms aplinkybėms. Vienos skirtos subtiliam, beveik nepastebimam efektui, kitos – didesniam atsparumui ir komfortui.
Renkantis verta atkreipti dėmesį į DEN skaičių, nurodantį siūlo linijinį tankį. Paprastai kuo mažesnis DEN, tuo pėdkelnės plonesnės ir permatomesnės.
- 8–15 DEN – itin plonos, subtilios pėdkelnės, tinkamos elegantiškam proginiam įvaizdžiui.
- 20–30 DEN – lengvai permatomi ar pusiau permatomi modeliai, suteikiantys daugiau dengiamumo.
- 40–60 DEN – tankesnės pėdkelnės, dažnai praktiškesnės kasdieniam rudens ir žiemos garderobui.
Nors storesnės pėdkelnės paprastai atsparesnės smulkiems pažeidimams, vien DEN skaičius negarantuoja ilgaamžiškumo. Svarbūs ir siūlai, mezgimo technologija, tinkamas dydis bei sutvirtinimai.
Jeigu nuolat dėvi sijonus ir sukneles, garderobe verta turėti kelias skirtingo storio poras. Tuomet nereikės itin plonų proginių pėdkelnių rinktis dienai, kai laukia daug vaikščiojimo.
Ką daryti, jei pėdkelnių akutė jau pradėjo bėgti?
Net ir kruopščiausiai prižiūrint pėdkelnes kartais nepavyksta išvengti mažos skylutės. Tačiau tai dar nereiškia, kad reikia iš karto ieškoti atsarginės poros.
Vienas seniausių ir iki šiol naudojamų triukų – skaidrus nagų lakas. Nedidelis jo kiekis, užteptas ties bėgančios akutės galais, gali laikinai sutvirtinti pažeistas kilpeles ir pristabdyti tolesnį irimą.
Svarbu audinį švelniai atitraukti nuo odos, užtepti tik nedidelį kiekį lako ir leisti jam visiškai išdžiūti. Tai nėra ilgalaikis remontas, tačiau kartais šio triuko pakanka likusiai dienos daliai.
O jeigu laukia svarbus susitikimas, šventė ar ilgas vakaras, atsarginė pėdkelnių pora rankinėje gali tapti naudingiausiu aksesuaru.
Galiausiai pėdkelnių ilgaamžiškumą dažnai lemia ne jų kaina, o tai, kaip su jomis elgiamės. Tinkamas dydis, atsargus apsimovimas, švelnus skalbimas ir dėmesys mažoms detalėms gali padėti mėgstamą porą dėvėti ilgiau. O tai reiškia ir mažiau netikėtų rūpesčių, ir mažiau nereikalingų pirkinių.
