Rugpjūtį pomidorų šiltnamiuose ir lauke dažnai dar netrūksta žiedų. Augalai atrodo gyvybingi, leidžia naujus ūglius ir stiebiasi aukštyn, todėl gali kilti natūralus noras nieko neliesti – juk kuo daugiau žiedų, tuo daugiau pomidorų? Tačiau vasarai artėjant prie pabaigos situacija keičiasi.
Rugpjūčio antroje pusėje nauji žiedai ir smulkūs vaisių užuomazgos ne visada suspėja subrandinti derlių. Todėl aukštaūgiams, nuolat augantiems pomidorams gali būti naudinga pašalinti pagrindinio stiebo viršūnę. Taip augalas nebesistiebia be galo aukštyn ir gali daugiau resursų skirti jau užmegztiems vaisiams.
Vis dėlto čia svarbi viena detalė: viršūnių skabymas tinka ne visiems pomidorams. Netinkamai nuskabius žemaūgius krūminius pomidorus galima ne padėti, o sumažinti derlių.
Kodėl rugpjūtį pomidorų augimas jau tampa problema?
Vasaros pradžioje kiekvienas naujas pomidoro žiedas džiugina. Augalas turi prieš akis daug šiltų savaičių, todėl iš žiedo spėja susiformuoti vaisius, jis užauga ir sunoksta.
Tačiau vasaros pabaigoje dienos trumpėja, naktys palaipsniui vėsta, o pomidorų nokimas lėtėja. University of Minnesota Extension pažymi, kad artėjant rugpjūčio pabaigai trumpesnės dienos ir vėsesnės naktys jau gali sulėtinti šilumą mėgstančių daržovių, tarp jų pomidorų, nokimą.
Tuo pat metu neapibrėžto augimo pomidoras elgiasi taip, tarsi vasara dar nesibaigtų: leidžia naujus lapus, šoninius ūglius, žiedynus ir ilgina pagrindinį stiebą.
University of Minnesota Extension nurodo, kad tokie vijoklinio tipo pomidorai gali toliau augti, žydėti ir megzti vaisius iki tol, kol orai tampa per šalti. Krūminių pomidorų augimas kitoks – jų pagrindinio ūglio augimo taškas natūraliai baigiasi žiedais ir vaisiais.
Būtent todėl rugpjūtį verta ne aklai skabyti visus pomidorus, o pirmiausia išsiaiškinti, kokio tipo augalus auginate.
Vienas veiksmas – pašalinti augimo viršūnę
Jeigu pomidoras yra aukštaūgis, neapibrėžto augimo, rugpjūčio pabaigoje galima pašalinti pagrindinio stiebo augimo viršūnę.
Tai labai paprastas veiksmas.
Suraskite aukščiausiai esantį žiedyną su jau užmegztais vaisiais ir virš jo palikite kelis sveikus lapus. Tada pagrindinio stiebo viršūnę nugnybkite pirštais arba nukirpkite švariomis žirklėmis.
Svarbu nepašalinti lapų, esančių aplink vaisių kekes – jie augalui vis dar reikalingi.
Royal Horticultural Society aukštaūgiams, vadinamiesiems cordon tipo pomidorams rekomenduoja šalinti šoninius ūglius ir nugnybti augimo viršūnę, kai augalas pasiekia norimą aukštį ar jau yra suformavęs pakankamai vaisinių kekių. Kai kurioms veislėms rekomenduojama orientuotis maždaug į keturias kekes lauke ir septynias auginant po priedanga, tačiau tikslus skaičius priklauso nuo veislės ir auginimo sąlygų.
Ką duoda viršūnės nuskabymas?
Svarbu nepervertinti šio metodo. Nukirpus viršūnę pomidorai nepradės raudonuoti kitą rytą.
Tačiau augalas nustos nuolat ilginti pagrindinį stiebą ir formuoti vis naują vegetatyvinę masę viršuje.
Praktiškai tai ypač prasminga tada, kai ant augalo jau kabo nemažai žalių pomidorų, o viršuje vis dar formuojasi nauji žiedynai.
Rugpjūčio pabaigoje labai vėlai užmegztiems vaisiams gali paprasčiausiai nebeužtekti šilto sezono užaugti ir sunokti.
Todėl pagrindinis tikslas yra ne „užauginti kuo daugiau pomidorų“, o padėti augalui užbaigti tą derlių, kurį jis jau turi.
Pirmiausia patikrinkite, kokius pomidorus auginate
Tai bene svarbiausia taisyklė.
Pomidorai pagal augimo pobūdį skirstomi į dvi pagrindines grupes.
Aukštaūgiai, neapibrėžto augimo pomidorai
Jie:
- visą sezoną ilgina pagrindinį stiebą;
- nuolat formuoja naujus žiedynus;
- leidžia daug šoninių ūglių;
- dažniausiai rišami prie virvių, kuolų ar kitų atramų;
- gali augti iki pat šalnų.
Būtent tokiems pomidorams viršūnės nugnybimas vasaros pabaigoje dažniausiai yra prasmingiausias.
Žemaūgiai, determinantinio augimo pomidorai
Šie pomidorai užauga iki genetiškai numatyto dydžio ir patys nustoja augę.
Jų ūglių viršūnėse dažnai formuojasi žiedai ir vaisiai, todėl neapgalvotai nukirpus viršūnes galima pašalinti ir dalį būsimo derliaus.
University of Minnesota Extension būtent todėl pažymi, kad krūminiams pomidorams paprastai nereikia tokio genėjimo kaip aukštaūgiams.
Taigi jeigu ant sėklų pakelio buvo parašyta determinate, bush, krūminis ar žemaūgis, agresyviai jo viršūnių skabyti nereikėtų.
O ką daryti su naujais žiedais rugpjūčio pabaigoje?
Čia sodininkams dažnai būna sunkiausia.
Ant augalo jau kabo dešimtys žalių pomidorų, tačiau viršuje dar žydi gražiausi geltoni žiedai. Gaila juos nuskinti.
Tačiau kuo arčiau sezono pabaigos, tuo mažesnė tikimybė, kad visi visiškai nauji vaisiai spės pasiekti normalų dydį.
Todėl ant aukštaūgių pomidorų galima pašalinti pačius vėlyviausius žiedus ir labai smulkias ką tik susiformavusias užuomazgas, ypač jeigu augalas jau gausiai apkrautas vaisiais.
Vertėtų vadovautis ne vien kalendoriumi. Jei pomidorai auga šiltame šiltnamyje ir rudens pradžioje jame dar ilgai išlieka palankios temperatūros, sezonas gali tęstis ilgiau. Lauke augančių pomidorų laiko rezervas paprastai mažesnis.
Nepainiokite viršūnės su pažastiniais ūgliais
Tai du skirtingi dalykai.
Viršūnė – pagrindinio stiebo augimo taškas pačiame augalo viršuje.
Pažastinis ūglis, dažnai vadinamas „vilkūgliu“, – naujas ūglis, išaugantis tarp pagrindinio stiebo ir lapo.
Aukštaūgiams pomidorams pažastiniai ūgliai paprastai reguliuojami viso sezono metu. Rugpjūtį verta augalus apžiūrėti ypač atidžiai, nes tankioje lapijoje gali slėptis jau nemaži papildomi ūgliai.
Jeigu jie paliekami, augalas tampa labai tankus, o energiją dalijasi vis didesnis skaičius augimo taškų.
Tačiau vienu kartu išpjauti didelę dalį vešlaus augalo taip pat nėra geriausia mintis. University of Minnesota Extension specialistai rekomenduoja pomidorus genėti reguliariai ir po truputį, o ne ilgai nieko nedaryti ir tada vienu metu pašalinti daug lapijos.
Rugpjūtį nepadarykite kitos klaidos – nenurenkite visų lapų
Norėdami „atidengti pomidorus saulei“, kai kurie sodininkai rugpjūtį pradeda masiškai šalinti lapus.
Keli apatiniai pageltę, žemę liečiantys ar ligų pažeisti lapai – viena. Tačiau beveik nuogas augalas – visai kas kita.
Sveiki lapai pomidorui reikalingi fotosintezei ir vaisių apsaugai.
Per smarkiai išretinus augalą vaisiai gali būti pernelyg stipriai veikiami tiesioginės saulės. University of Minnesota Extension nurodo, kad saulės nudegimai dažnesni augalams, netekusiems lapų dėl ligų arba per stipraus genėjimo. Ant vaisių tuomet gali susiformuoti blyškios, gelsvai baltos, vėliau pažeidžiamos dėmės.
Todėl rugpjūtį tikslas nėra pomidorą „nurengti“.
Pašalinkite:
- pageltusius lapus;
- žemę liečiančius apatinius lapus;
- stipriai ligų pažeistus lapus;
- nereikalingus pažastinius ūglius;
- viršūnę, jei tai aukštaūgis augalas ir derliaus jau pakanka.
O sveiką lapiją aplink vaisius didžiąja dalimi palikite.
Jeigu pomidorų daug, o jie vis dar visiškai žali
Tai dažnas rugpjūčio vaizdas: kekės sunkios, vaisiai dideli, tačiau raudonuoti neskuba.
Pirmiausia nereikėtų panikuoti.
Pomidorų nokimui įtakos turi ne tik saulė, bet ir temperatūra, veislė bei vaisiaus brandos stadija. Per didelis karštis taip pat gali pristabdyti spalvos susidarymą – 2026 m. vasarą University of Minnesota specialistai atkreipė dėmesį, kad karštos naktys gali lėtinti pomidorų nokimą.
Vasaros pabaigoje verta pasirūpinti keliomis sąlygomis:
- augalas neturėtų leisti daugybės nereikalingų naujų ūglių;
- šiltnamis turėtų būti gerai vėdinamas;
- dirva neturėtų nuolat būti permirkusi;
- pomidorai turėtų gauti pakankamai šviesos;
- ligoti lapai turėtų būti pašalinti;
- laistyti reikėtų prie šaknų, o ne per lapus.
Ar reikia mažinti laistymą?
Kartais galima išgirsti patarimą rugpjūtį pomidorų beveik nebelaistyti, kad jie greičiau paraustų.
Tokio kraštutinumo geriau vengti.
Colorado State University Extension nurodo, kad sezono pabaigoje nedidelis vandens kiekio sumažinimas gali paskatinti nokimą, o Utah State University taip pat pažymi, kad vaisiams pasiekus brandų dydį nedidelis laistymo sumažinimas gali būti naudingas. Tačiau dirvos drėgmę vis tiek rekomenduojama stebėti.
Kitaip tariant, pomidorų nereikia laikyti „pelkėje“, tačiau jų negalima staiga palikti visiškoje sausroje.
Dideli dirvos drėgmės svyravimai gali sukelti vaisių skilinėjimą ir kitų problemų.
Trąšos rugpjūtį: daugiau azoto tikrai nereikia
Vasaros pradžioje pomidorui reikia suformuoti stiprią šaknų sistemą ir lapiją. Tačiau rugpjūtį situacija kita.
Jeigu augalas jau yra aukštas, vešlus, tamsiai žaliais lapais ir turi daug vaisių, papildomas stiprus azotinis tręšimas gali dar labiau skatinti lapų bei ūglių augimą.
O būtent to vasaros pabaigoje dažniausiai stengiamės išvengti.
Todėl šiuo metu svarbiau ne „pamaitinti, kad augtų“, o palaikyti subalansuotas sąlygas jau esančiam derliui.
Ką pašalinti pirmiausia?
Jeigu rugpjūtį įžengėte į šiltnamį ir nežinote, nuo ko pradėti, laikykitės tokios eilės.
1. Pašalinkite sergančius lapus.
Dėmėti, gelstantys ir džiūstantys lapai augalui nebeduoda tiek naudos, o tanki serganti lapija gali apsunkinti priežiūrą.
2. Pašalinkite apatinius žemę liečiančius lapus.
Taip pagerinsite oro judėjimą prie augalo pagrindo.
3. Apžiūrėkite pažastinius ūglius.
Aukštaūgiams pomidorams nereikalingus jaunus ūglius pašalinkite.
4. Įvertinkite, kiek jau yra vaisinių kekių.
Jeigu augalas gausiai apkrautas pomidorais, naujas augimas jums nebėra toks svarbus.
5. Nugnybkite pagrindinio stiebo viršūnę.
Tai darykite tik aukštaūgiams, nuolat augantiems pomidorams.
6. Pašalinkite pačius vėlyviausius žiedus, jei iki sezono pabaigos jiems akivaizdžiai nebeužteks laiko.
Kaip taisyklingai nugnybti pomidoro viršūnę?
Procedūra labai paprasta.
Pasirinkite paskutinę vaisių kekę, kurią norite palikti subręsti.
Virš jos palikite bent kelis sveikus lapus. Jie toliau maitins augalą ir saugos vaisius.
Tada:
- suraskite pagrindinio stiebo augimo viršūnę;
- pasirinkite pjovimo vietą virš paskutinės paliekamos kekės;
- virš vaisių palikite sveikos lapijos;
- viršūnę nugnybkite arba nukirpkite švariomis, aštriomis žirklėmis;
- po kelių dienų augalą dar kartą apžiūrėkite – jis gali bandyti išleisti naujų pažastinių ūglių.
Nereikia nupjauti pusės stiebo ar iš karto pašalinti daugybės lapų.
Tikslas – sustabdyti tolesnį augimą į aukštį, o ne smarkiai sužaloti augalą.
Lauke ir šiltnamyje taisyklės šiek tiek skiriasi
Lauke augantys pomidorai yra labiau priklausomi nuo rugpjūčio ir rugsėjo temperatūrų, naktų vėsos bei artėjančių pirmųjų šalnų.
Todėl jų augimo viršūnių ribojimas gali būti aktualus anksčiau.
Šiltnamyje sezoną galima pratęsti. Jei dienomis ir naktimis jame išlieka pakankamai šilta, pomidorai dar kurį laiką gali auginti ir nokinti vaisius.
Todėl vienos datos, kada visi Lietuvos sodininkai privalo nuskabyti pomidorų viršūnes, nėra.
Vienais metais tai gali būti rugpjūčio vidurys, kitais – rugpjūčio pabaiga ar dar vėliau.
Kur kas svarbiau žiūrėti į augalą.
Jeigu ant jo jau yra tiek vaisių, kiek realiai gali subrandinti, o viršuje toliau formuojasi nauji žiedynai – metas svarstyti apie viršūnės pašalinimą.
O jeigu artėja šalnos, o pomidorai dar žali?
Net ir tinkamai apribojus augimą visi pomidorai ant augalo nebūtinai spės parausti.
Prieš šalnas vaisius galima nuskinti ir nokinti patalpoje.
Utah State University Extension nurodo, kad nuskinti neprinokę pomidorai gali sunokti šiltoje patalpoje, tačiau labai anksti nuskinti, visiškai nesubrendę vaisiai gali nokti prasčiau. Geriausias skonis paprastai išlieka tiems pomidorams, kurie sunoksta ant augalo.
Todėl rugpjūčio tikslas – suteikti esamam derliui kuo daugiau laiko ant sveiko augalo.
Trumpai: ar rugpjūtį skabyti pomidorų viršūnes?
Taip – tačiau ne visų.
Jeigu auginate aukštaūgius, neapibrėžto augimo pomidorus ir jie rugpjūtį vis dar intensyviai stiebiasi, nors ant jų jau kabo daug žalių vaisių, viršūnės pašalinimas gali būti labai naudingas.
Taip sustabdysite bereikalingą naujo stiebo ir vėlyvų žiedynų formavimąsi bei suteiksite jau užmegztam derliui geresnes sąlygas užaugti ir sunokti.
Tačiau žemaūgių krūminių pomidorų viršūnių aklai skabyti nereikia, o nuo aukštaūgių taip pat nederėtų pašalinti visų sveikų lapų.
Rugpjūtį svarbiausia pomidoro nebeauginti „į begalybę“. Dabar verta pažvelgti į jau užmegztas kekes ir padaryti vieną paprastą sprendimą: jeigu vaisių pakanka, leiskite augalui baigti pradėtą darbą, o ne kurti naują derlių, kuriam gali nebeužtekti vasaros.
