Jurginai – viena iš tų gėlių, kurios atsidėkoja įspūdingu žydėjimu, jei jas mylime ne tik vasarą, bet ir žiemą. Didžioji priežiūros dalis vyksta tada, kai jurginai ramybės būsenoje – kai jų gumbai saugomi rūsyje, garaže ar sandėliuke.
Tačiau kada tiksliai metas juos tikrinti? Ar užtenka pažiūrėti tik pavasarį, prieš sodinant? O gal reikėtų dažniau?
Pagrindinė taisyklė: jurginų gumbus tikriname ne vieną kartą
Jei jurginų gumbus paslėpėte rudenį ir prisiminėte tik pavasarį – rizikuojate rasti arba visiškai išdžiūvusius, arba supuvusius gumulus. Todėl aukso taisyklė:
jurginų gumbus reikėtų tikrinti reguliariai – bent 3–4 kartus per žiemą ir ankstyvą pavasarį.
1. Pirmasis patikrinimas – po 2–4 savaičių nuo sudėjimo
Laikas: lapkričio pabaiga – gruodis (priklauso, kada kasėte ir džiovinote gumbus).
Kodėl svarbu?
- Pirmosiomis savaitėmis paaiškėja, ar gumbai gerai išdžiovinti, ar pasirinkta tinkama laikymo vieta.
- Dažniausiai būtent tada išryškėja pradinis puvinys, jei kasant buvo pažeista gumbų oda, o žaizdos nebuvo gerai nudžiovintos.
Ką darome pirmojo patikrinimo metu?
- Apžiūrime, ar gumbai neapleisti pelėsio – baltų, pilkų ar žalių apnašų.
- Patikriname, ar jie ne per drėgni ir minkšti.
- Pasveriame „akimis“ – ar gumbai nepradėjo smarkiai raukšlėtis ir trauktis, kas rodo pradžiūvimą.
Jei laikymo vieta akivaizdžiai per drėgna, verta pakeisti dėžes, substratą (durpes, pjuvenas, smėlį) arba perkelti į kiek sausesnę ir vėsesnę vietą.
2. Žiemos vidurio kontrolė – sausis
Laikas: sausio vidurys.
Tai tarsi „vidurinė žiemos apžiūra“. Temperatūros lauke dažnai svyruoja, todėl šiltesnės dienos gali pakelti ir rūsio temperatūrą, pradėti lėtą gumbų vegetaciją arba skatinti puvinį.
Į ką atkreipti dėmesį?
- Ar gumbai nepradėjo leisti daigelių – jei taip, pomėgis žaliam džiaugsmui malonus akiai, bet pavojingas – per anksti išleisti daigai susilpsta, o pavasarį sodinant tokie jurginai būna nusilpę.
- Ar nėra naujų pūvančių vietų, minkštų gumbų.
- Temperatūra laikymo patalpoje turėtų būti apie +3…+7 °C, o drėgmė – vidutinė, kad gumbai neišdžiūtų ir nesupūtų.
3. Pagrindinis patikrinimas – vasario pabaiga–kovo pradžia
Laikas: vasario pabaigoje ir kovo pradžioje (priklausomai nuo regiono ir to, kada įprastai sodinate jurginus).
Čia jau prasideda pasiruošimas pavasariui. Šiuo metu aiškiai matyti, kurie gumbai išgyveno, o kurie – ne.
Ką darome?
- Atrenkame gyvybingus gumbus
- Jie kieti, neperdžiūvę, be aštraus puvimo kvapo.
- Kakleliai (kur prie šaknų buvo stiebas) nepažeisti, neperpuvę.
- Pašaliname ligotus ir supuvusius
- Visiškai minkšti, susmegę, pelijantys gumbai – be gailesčio išmetami.
- Jei pažeista tik dalis gumbų, supuvusi vieta gali būti išpjaunama iki sveiko audinio ir nupurkšta fungicidu arba apibarstyta medžio pelenais, trupinta anglimi.
- Įvertiname pradžiūvimą
- Šiek tiek susiraukšlėję gumbai dar gali būti atgaivinti:
- kelias valandas pamirkykite juos vėsiame vandenyje,
- leiskite nuvarvėti ir vėl sudėkite į lengvai drėgną durpių/pjuvenų/smėlio mišinį.
- Šiek tiek susiraukšlėję gumbai dar gali būti atgaivinti:
4. Paskutinė apžiūra – prieš pat daiginimą ar sodinimą
Laikas: kovo pabaigoje–balandį (kai planuojate pradėti daiginti arba sodinate tiesiai į dirvą vėliau pavasarį).
Šiuo metu jau aišku, kuriems gumbams lemta žydėti artėjantį sezoną.
Paskutinio patikrinimo tikslai:
- įvertinti, ar neatsirado naujų pažeidimų;
- atskirti gumbus (jei reikia) – vieną seną kerą galima padalyti į kelias dalis, kiekviena turi turėti bent vieną sveiką „akutę“;
- paruošti gumbus daiginimui – perkelti į šiltesnę, šviesesnę vietą (apie +15 °C), lengvai sudrėkinti substratą, kad pradėtų busti vegetacija;
- pašalinti pernelyg ilgas, išsikrypusius ankstyvus daigus, jei jie atsirado dar rūsyje.
Kaip suprasti, kad jurginų gumbai laikomi netinkai?
Štai keli aiškiausi signalai, kad laikymo sąlygos jurginams netinka:
- Dauguma gumbų smarkiai apdžiūvę, susiraukšlėję
- Patalpoje per šilta ir per sausa.
- Sprendimas: perkelkite į vėsesnę vietą, substratą sudrėkinkite (tik lengvai) arba laikinai pamirkykite gumbus vandenyje.
- Atsiradęs pelėsis, rūgštokas kvapas
- Per drėgna, per menka oro cirkuliacija.
- Sprendimas: išrūšiuokite gumbus, pažeistus išmeskite, likusius perkelkite į sausesnę aplinką, dėžes neprikimškite per stipriai.
- Gumbai anksti skleidžia daigus
- Patalpa per šilta ar per šviesi.
- Sprendimas: perkelkite į vėsesnę, tamsesnę vietą, o jei pavasaris jau nebetoli – planuokite ankstesnį daiginimą.
Praktiniai patarimai, kad pavasarį netektų verkti dėl prarastų jurginų
- Pažymėkite dėžes. Parašykite datą, kada sudėjote gumbus, ir planuojamus patikrinimų laikus. Tai padės neužmiršti.
- Naudokite kvėpuojančias dėžes. Medinės, kartoninės, su skylutėmis – kad cirkuliuotų oras. Plastikinių be ventiliacijos geriau vengti.
- Neužpilkite gumbų per drėgnu substratu. Jis turi būti vos drėgnas, ne šlapias.
- Patikrinimų dažnis: jei rūsyje labai svyruoja temperatūra, tikrinkite kas 3–4 savaites. Jei sąlygos stabilios – pakanka 3–4 kartų per visą laikymo laikotarpį.
Jurginų sodinimas: nuo gumbų iki žiedų jūros
Jurginai – vienos iš įspūdingiausiai žydinčių vasaros ir rudens gėlių. Kad jos gausiai ir ilgai žydėtų, labai svarbu teisingai pasodinti gumbus. Štai paprastas gidas, kuris padės tai padaryti be streso.
1. Kada sodinti jurginus?
- Į atvirą gruntą jurginai sodinami tik tada, kai nebegresia šalnos ir dirva sušyla iki maždaug +10 °C.
Lietuvoje tai dažniausiai būna nuo gegužės pabaigos iki birželio pradžios. - Jei norite ankstesnio žydėjimo, balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje gumbus galima pradėti daiginti vazonuose namuose ar šiltnamyje.
2. Vietos parinkimas
Jurginai mėgsta:
- Saulę – bent 6 valandas tiesioginės saulės per dieną. Pusiau pavėsyje žydi skurdžiau.
- Apsaugą nuo vėjo – aukšti žiedynai lengvai nulaužiami, todėl sodinkite prie tvoros, gyvatvorės arba pasirūpinkite atramomis.
- Derlingą ir purią dirvą – lengvas priemolis, gerai praleidžiantis vandenį. Vandens sąstovis jurginams labai kenkia.
3. Dirvos paruošimas
- Lysvę išpurenti giliai – maždaug 30–40 cm.
- Įkasti komposto ar perpuvusio mėšlo, galima įmaišyti šiek tiek kompleksinių trąšų žydintiems augalams.
- Jei dirva labai sunki, molinga – įmaišykite smėlio ar durpių, kad pagerėtų laidumas.
4. Gumbų paruošimas sodinimui
- Likus kelioms dienoms iki sodinimo, gumbus išimkite iš laikymo vietos, apžiūrėkite: supuvusias dalis išpjaukite, žaizdas apibarstykite pelenais ar anglies milteliais.
- Didelius kerus galima padalyti – kiekviena dalis turi turėti kaklelį ir bent kelias akutės vietas.
- Jei gumbai labai sausi, juos galima 1–2 val. pamirkyti vėsiame vandenyje.
5. Sodinimas į dirvą
Sodinimo gylis ir atstumai
- Duobutė turi būti tokia gili, kad gumbas tilptų skersai, o stiebo kaklelis būtų maždaug 3–5 cm po žeme.
- Atstumas tarp augalų:
- žemaūgiai jurginai – 30–40 cm,
- vidutinio aukščio – 50–60 cm,
- aukštaūgiai – iki 80–100 cm.
Kaip sodinti?
- Į duobutę galima įberti saują komposto, lengvai sumaišyti su žeme.
- Paguldykite gumbą taip, kad kaklelis su akutėmis būtų nukreiptas į viršų.
- Užberkite žeme, lengvai suspauskite, bet ne per stipriai.
- Pasodinus paliekama lengva duobutė aplink augalą – kad laistant vanduo neužbėgtų šalin.
- Prie aukštaūgių jau sodinimo metu patogu įkalti kuolą – vėliau prie jo pririšite stiebus.
6. Laistymas ir priežiūra po sodinimo
- Iškart pasodinus jurginus gausiai palaistykite.
- Vėliau, kol dar nesusiformavo didelė šaknų sistema, laistykite reguliariai, bet neperlaistykite, kad gumbai nepradėtų pūti.
- Kai daigai paauga iki 15–20 cm, juos galima priznaibyti viršūnėlę – taip krūmelis sušakos ir žiedų bus daugiau.
- Visą sezoną aplink jurginus ravėkite piktžoles, purenkite dirvą, karštomis dienomis mulčiuokite (šiaudais, žole, kompostu) – tai išlaikys drėgmę ir sumažins ravėjimo poreikį.
7. Tręšimas
- Pirmą kartą papildomai tręšti galima po 3–4 savaičių, kai augalai prigyja.
- Tinka:
- specialios trąšos žydintiems augalams,
- komposto tirpalas, žolės raugas.
- Svarbu nepadauginti azoto, nes tada auga lapai, o ne žiedai. Artėjant žydėjimui rinkitės trąšas su didesniu kalio ir fosforo kiekiu.
