Kodėl namuose šalta, nors termometras rodo 21 °C? Ypač keistas šis jausmas vakare: šildymas veikia, kambarys lyg ir pakankamai šiltas, tačiau norisi vilnonių kojinių ir pledo.
Priežastis paprasta – mūsų kūnas jaučia ne vien skaičių termometre. Šilumos pojūtį keičia šalti langai ir sienos, oro judėjimas, grindų temperatūra, drėgmė ir net vieta, kurioje matuojate kambario temperatūrą.
Kodėl 21 °C kambaryje dar nereiškia, kad jausitės šiltai?
Pasaulio sveikatos organizacija nurodo 18 °C kaip plačiai priimtą minimalią temperatūrą, padedančią apsaugoti bendrąją populiaciją nuo neigiamo šalčio poveikio šaltuoju metų laiku. Jautresnėms grupėms gali reikėti ir aukštesnės temperatūros. Tačiau tai yra sveikatos apsaugos riba, o ne pažadas, kad esant 18, 20 ar 21 °C kiekvienam bus jauku.
Šiluminis komfortas priklauso nuo kelių dalykų vienu metu. Svarbi ne tik oro temperatūra, bet ir aplinkinių paviršių temperatūra, oro judėjimas, drėgmė, apranga bei tai, ar ramiai sėdite, ar judate.
Todėl du kambariai, kuriuose termometras rodo tuos pačius 21 °C, gali jaustis visiškai skirtingai.
Viename langai sandarūs, sienos šiltos, grindys nevėsina kojų. Kitame sofa stovi prie didelio šalto lango, ties grindimis juda vėsus oras, o išorinė siena gerokai šaltesnė už kambario orą.
Termometras abiem atvejais gali rodyti tą patį skaičių, bet pojūtis kambaryje bus visai kitoks.
Šalti langai ir sienos gali keisti viso kambario pojūtį
Esame linkę galvoti, kad šiluma namuose yra tik oro temperatūra. Tačiau kūnas nuolat keičiasi šiluma ir su aplinkiniais paviršiais. Todėl sėdėti prie didelio šalto lango žiemą gali būti nemalonu net tada, kai kambario oras pakankamai šiltas. Tas pats galioja išorinėms sienoms ar šaltoms grindims.
Vakare gali padėti ir užtrauktos užuolaidos ar žaliuzės. JAV Energetikos departamentas rekomenduoja šaltuoju sezonu dieną išnaudoti pro langus patenkančią saulės šilumą, o vakare langų uždangas užtraukti, kad sumažėtų nuo šaltų langų juntama vėsa.
Tik svarbu, kad ilgos užuolaidos visiškai neuždengtų radiatoriaus ir netrukdytų šiltam orui patekti į kambarį.
Net nedidelis skersvėjis gali priversti jaustis vėsiau
Kartais kambaryje nėra aiškaus vėjo, tačiau šaltas oras juda ties lango rėmu, balkono durimis ar grindimis. Sėdint vienoje vietoje net nedidelė oro srovė gali gerokai sumažinti komfortą.
Oro nuotėkiai dažnai atsiranda aplink langus ir duris, tačiau jų gali būti ir ties vamzdžių, laidų ar kitų konstrukcijų praėjimo vietomis. Sandarumo gerinimas gali sumažinti skersvėjus ir padėti namuose jaustis komfortiškiau.
Pradėkite nuo paprasčiausių vietų: langų rėmų, balkono ir lauko durų, palangių. Vėsią dieną dažnai pakanka lėtai pravesti ranką palei rėmus arba prie įtartinos vietos palaikyti ploną popieriaus juostelę ir stebėti, ar ji juda.
Jei problema akivaizdi, langų ir durų sandarinimo juostos gali padėti sumažinti nekontroliuojamą oro judėjimą.
Per sausas ar per drėgnas oras taip pat mažina komfortą
Žiemą šildomuose namuose oras neretai išsausėja. Tačiau vien mintis, kad „sausas oras verčia šalti“, yra pernelyg supaprastinta.
Drėgmė yra tik viena iš kelių šiluminio komforto dalių, o vėsesnėje patalpoje didesnį skirtumą dažnai sukuria oro ir aplinkinių paviršių temperatūra bei skersvėjis.
Vis dėlto higrometrą namuose turėti verta. Rekomenduojama, santykinę patalpų oro drėgmę, kai įmanoma, laikyti maždaug 30–50 procentų ribose ir neleisti jai ilgai viršyti 60 procentų, nes perteklinė drėgmė didina kondensacijos ir pelėsio riziką.
Jei oras labai sausas, gali sausėti oda, akys ir gleivinės. Jei drėgmės per daug, ant langų gali kauptis kondensatas, o ant šaltų paviršių atsirasti pelėsis.
Todėl nereikia aklai siekti kuo didesnės drėgmės. Tikslas – subalansuotas mikroklimatas.
Termometras gali stovėti ne ten, kur iš tikrųjų leidžiate laiką
Dar viena dažna priežastis – termometras stovi ne ten, kur laiką leidžiate jūs.
Jei jis padėtas aukštai ant lentynos, šalia radiatoriaus, saulėtoje vietoje ar netoli šilumą skleidžiančios technikos, jo parodymai gali neatspindėti temperatūros prie sofos ar darbo stalo.
Pamėginkite termometrą kelioms valandoms perkelti ten, kur iš tikrųjų sėdite. Dar įdomiau – trumpam pamatuoti temperatūrą ir žemiau, kojų zonoje.
Radiatorius šildo, bet šiluma gali nepasiekti kambario
Kartais radiatorius karštas, bet kambaryje šilumos vis tiek trūksta. Tuomet verta pasižiūrėti ne tik į radiatorių, bet ir į tai, kas yra aplink jį.
Prie radiatoriaus pristumta sofa, sunkios, grindis siekiančios užuolaidos ar dekoratyvinė apdaila gali trukdyti šiltam orui laisvai judėti po kambarį.
Pradėkite nuo paprasto eksperimento: atitraukite baldą, pakelkite užuolaidą ir stebėkite, ar per kelias valandas pasikeičia pojūtis.
Taip pat verta įvertinti, ar visi radiatoriai šyla panašiai. Jei vienas jų viršuje ar apačioje lieka ryškiai šaltesnis, nors sistema turėtų veikti, priežastį gali tekti ieškoti pačioje šildymo sistemoje.
5 dalykai, kuriuos verta patikrinti dar šį vakarą
Prieš didindami šildymą dar vienu laipsniu, atlikite trumpą namų patikrą.
1. Persėskite toliau nuo lango. Jei iš karto šilčiau, radote probleminę zoną.
2. Patikrinkite langų ir durų rėmus. Ar nejaučiate oro judėjimo?
3. Pažiūrėkite į higrometrą. Jei drėgmė labai maža arba nuolat per didelė, verta spręsti mikroklimato problemą.
4. Perkelkite termometrą į vietą, kur iš tikrųjų sėdite. Skaičius gali nustebinti.
5. Atlaisvinkite radiatorius. Sofa, ilgos užuolaidos ar kiti daiktai neturėtų be reikalo stabdyti šilumos sklidimo.
O jaukumą galite pridėti ir visai paprastai: storesnis kilimas po kojomis, šiltos šlepetės ar pledas nepakeis pastato energetikos, bet ten, kur ilsitės, komfortą gali pakeisti iš karto.
Kada jau verta ieškoti rimtesnės priežasties?
Jei kambaryje nuolat jaučiate ryškius šaltus plotus, langai stipriai rasoja, atsiranda pelėsio, nuo langų ar durų nuolat traukia, radiatoriai šyla netolygiai arba šildymo sąskaitos didelės, o namuose vis tiek nejauku, verta ieškoti priežasties giliau.
Specialistas gali įvertinti langų ir durų sandarumą, šildymo sistemos darbą, izoliaciją bei galimus pastato šilumos tiltus.
Šaltuoju sezonu naudingas gali būti ir termovizinis tyrimas, leidžiantis pamatyti paviršių temperatūrų skirtumus ir vietas, kurias verta tirti išsamiau.
Svarbiausia – nepriimti 21 °C termometre kaip galutinio įrodymo, kad namuose „privalo būti šilta“. Kūnas jaučia visą patalpą, ne vien termometrą.
Kartais didžiausią skirtumą sukuria ne dar labiau atsuktas radiatorius, o sutvarkytas skersvėjis, šiltesnė poilsio vieta arba pagaliau atrasta šalta namų zona.
