Prasidėjus šildymo sezonui namuose pagaliau tampa šilta ir jauku, tačiau kartu atsiranda problema, kurios daugelis iš pradžių net nepastebi – pernelyg sausas patalpų oras. Rytais išsausėjusi gerklė, užgulusi nosis, tempimo pojūtis odoje ar nuolat elektrinantis plaukams gali būti pirmieji ženklai, kad namų mikroklimatas pasikeitė. Nors daugelis skuba įsigyti oro drėkintuvą arba ant radiatorių kabina drėgnus rankšluosčius, specialistų rekomendacijos rodo, kad kai kurie populiarūs sprendimai ne visada padeda, o kartais sukelia ir papildomų problemų.
Vos prasidėjus šildymo sezonui daugelyje namų pasikeičia ne tik temperatūra, bet ir oro drėgmės lygis. Ypač tai pastebima senesniuose daugiabučiuose, kuriuose šildymas reguliuojamas centralizuotai, o radiatoriai kartais įkaista labiau, nei iš tiesų reikia. Tačiau sausas oras nėra vien senų būstų problema. Jis gali varginti ir moderniuose, gerai apšiltintuose namuose, ypač jei patalpos stipriai šildomos, o į jas nuolat patenka šaltas lauko oras.
Nors dažnai manoma, kad kuo šiltesni namai, tuo juose sveikiau ir jaukiau, pernelyg aukšta temperatūra kartu su maža santykine oro drėgme gali sukelti nemalonių pojūčių. Todėl svarbiausia ne siekti kuo didesnės drėgmės, o išmokti palaikyti tinkamą temperatūros, oro drėgmės ir vėdinimo pusiausvyrą.
Kodėl prasidėjus šildymui oras namuose tampa toks sausas?
Šildymo sezonu santykinė oro drėgmė mažėja dėl paprasto fizikinio proceso. Šaltame lauko ore paprastai yra mažiau vandens garų nei šiltame ore. Kai toks oras patenka į namus ir sušyla, jo gebėjimas išlaikyti vandens garus padidėja, tačiau pats drėgmės kiekis savaime nepadidėja. Dėl to santykinė oro drėgmė sumažėja, net jei namuose nėra jokių papildomų drėgmę šalinančių prietaisų.
Pavyzdžiui, žiemą į patalpą patekęs šaltas oras gali būti gana drėgnas pagal lauko temperatūrą, tačiau sušildytas iki 22–23 laipsnių jis tampa santykinai sausas. Būtent todėl kartais atrodo paradoksalu: lauke lyja arba tvyro rūkas, o namuose vis tiek sausėja lūpos, oda ir nosies gleivinė. Tai nereiškia, kad radiatoriai tiesiogiai ištraukia drėgmę iš oro – jie pirmiausia pakelia jo temperatūrą, todėl sumažėja santykinė drėgmė.
Svarbu suprasti, kad ne visuose namuose oro drėgmė yra vienoda. Jai įtakos turi pastato sandarumas, vėdinimo sistema, gyventojų skaičius, maisto gaminimas, skalbinių džiovinimas ir net lauko temperatūra. Todėl sprendimai, kurie puikiai tinka vienam būstui, kitame gali būti visiškai nereikalingi.
1. Pirmoji klaida – pernelyg stipriai šildomi kambariai
Viena dažniausių klaidų prasidėjus šildymo sezonui – įprotis namuose palaikyti aukštesnę temperatūrą, nei iš tiesų reikia. Kai kambaryje nuolat būna 24–25 laipsniai ar dar daugiau, oras gali atrodyti tvankus, o santykinė jo drėgmė sumažėti. Tokiose patalpose kai kuriems žmonėms dažniau pasireiškia odos tempimas, nosies ar gerklės sausumas, o naktį gali būti sunkiau patogiai išsimiegoti.
Daugelis žmonių, pajutę sausą orą, pirmiausia įjungia drėkintuvą, nors kartais pakaktų keliais laipsniais sumažinti kambario temperatūrą. Pavyzdžiui, jeigu svetainėje nuolat palaikoma 24 laipsnių temperatūra, verta išbandyti 20–22 laipsnių režimą ir stebėti, kaip keičiasi savijauta bei oro drėgmė. Tai gali ne tik padėti sukurti komfortiškesnį mikroklimatą, bet ir sumažinti šildymo sąnaudas, jeigu šilumos tiekimas reguliuojamas individualiai.
Miegamajame daugeliui žmonių patogiau ilsėtis kiek vėsesnėje aplinkoje. Vis dėlto vienos visiems tinkamos temperatūros nėra – ji priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės, aprangos ir asmeninių poreikių. Svarbiausia vengti nuolatinio perkaitinimo ir nepamiršti, kad didesnė šiluma savaime nereiškia geresnės oro kokybės.

2. Antroji klaida – oro drėkintuvas naudojamas net nepatikrinus drėgmės
Pajutę, kad namuose sausėja oda arba rytais peršti gerklę, daugelis žmonių nusprendžia, kad reikia oro drėkintuvo. Tačiau vien nemalonūs pojūčiai dar neįrodo, kad patalpos oras per sausas. Panašius simptomus gali sukelti ir kiti veiksniai – dulkės, kvapai, alergijos, nepakankamas vėdinimas ar tam tikros sveikatos problemos. Todėl prieš perkant ar įjungiant drėkintuvą pirmiausia reikėtų išmatuoti tikrąjį oro drėgmės lygį.
Tam pakanka nedidelio higrometro, kuris parodo santykinę oro drėgmę procentais. Tokį prietaisą geriausia laikyti kambario zonoje, kurioje dažniausiai būnate, tačiau ne tiesiai prie radiatoriaus, lango ar oro drėkintuvo. Šalia šilumos šaltinio arba šalto stiklo rodomi duomenys gali neatspindėti bendro kambario mikroklimato. Taip pat verta stebėti drėgmę skirtingu paros metu, nes ryte, vakare ir intensyviai vėdinant ji gali skirtis.
Dažniausiai rekomenduojama namuose palaikyti maždaug 30–50 proc. santykinę oro drėgmę. Jeigu higrometras rodo 40–45 proc., papildomas drėkinimas paprastai nėra būtinas. Tačiau jeigu drėgmė ilgą laiką nesiekia 30 proc., verta pagalvoti, kaip ją padidinti. Svarbiausia nepamiršti, kad per didelė oro drėgmė taip pat nėra naudinga – ji gali paskatinti pelėsio ir dulkių erkučių dauginimąsi.
3. Trečioji klaida – uždaromi langai ir visiškai pamirštamas vėdinimas
Atėjus šaltiems orams kai kurie žmonės ima vengti vėdinti kambarius, nes nenori išleisti brangiai kainuojančios šilumos. Langai lieka uždaryti visą dieną, o kartais ir kelias paras. Manoma, kad taip namuose išsaugoma daugiau drėgmės, tačiau iš tikrųjų ilgainiui gali pablogėti patalpų oro kokybė.
Nevėdinamose patalpose kaupiasi anglies dioksidas, žmonių iškvepiama drėgmė, įvairūs kvapai ir vidaus oro teršalai. Dėl to kambaryje gali būti tvanku, nors temperatūra ir drėgmė atrodo tinkamos. Ypač svarbu pasirūpinti miegamųjų bei vaikų kambarių vėdinimu, nes juose naktį praleidžiama daug valandų.
Tačiau čia svarbi viena detalė: žiemą vėdinimas nebūtinai padidina oro drėgmę. Priešingai, įleidus šalto lauko oro ir jį sušildžius, santykinė drėgmė gali dar labiau sumažėti. Dėl to tinkamas vėdinimas ir oro drėkinimas turėtų būti vertinami kaip du skirtingi uždaviniai.
Jeigu namuose nėra mechaninio vėdinimo sistemos, verta reguliariai trumpai ir intensyviai išvėdinti patalpas, atsižvelgiant į lauko oro kokybę bei temperatūrą. Tuo metu galima sumažinti radiatorių termostatų nustatymus, o uždarius langus juos grąžinti į įprastą padėtį. Taip pat svarbu neuždengti ventiliacijos angų ir užtikrinti, kad vėdinimo sistema veiktų tinkamai.
4. Ketvirtoji klaida – drėgni rankšluosčiai ir skalbiniai ant radiatorių
Vienas seniausių būdų kovoti su sausu oru – ant radiatoriaus pakabinti drėgną rankšluostį arba šalia pastatyti indą su vandeniu. Tokie metodai iš tiesų gali šiek tiek padidinti oro drėgmę, nes vanduo garuoja, tačiau jų poveikis paprastai sunkiai kontroliuojamas. Be to, jie nėra tinkamas sprendimas kiekvienam būstui ir kiekvienam šildymo prietaisui.
Ant radiatoriaus sukrauti skalbiniai gali trukdyti šilumai sklisti po kambarį. Jeigu šildymo prietaisas labai karštas arba naudojamas elektrinis šildytuvas, audinių laikymas ant jo gali kelti ir saugumo problemų. Taip pat verta prisiminti, kad didelis kiekis patalpoje džiovinamų skalbinių išskiria nemažai drėgmės. Jeigu namuose prasta ventiliacija, o langai ir išorinės sienos yra šalti, drėgmė gali kondensuotis ant paviršių ir ilgainiui sudaryti palankias sąlygas pelėsiui.
Todėl geriausia skalbinius džiovinti gerai vėdinamoje vietoje, naudojant tam skirtą džiovyklę. Jeigu norite padidinti patalpų drėgmę, geriau rinktis kontroliuojamą būdą, stebėti higrometro rodmenis ir įsitikinti, kad drėgmė nesikaupia ant langų ar sienų.
5. Penktoji klaida – oro drėkintuvas paliekamas veikti visą parą
Oro drėkintuvas daugeliui atrodo paprastas ir patogus sprendimas. Įpilate vandens, įjungiate prietaisą, ir kambaryje pasklinda smulki vandens dulksna. Tačiau viena dažniausių klaidų – drėkintuvą palikti veikti ilgą laiką, neatsižvelgiant į tikrąjį oro drėgmės lygį.
Jeigu prietaisas neturi drėgmės kontrolės funkcijos, patalpos oras gali tapti pernelyg drėgnas. Kartais tai pastebima tik tada, kai pradeda rasoti langai, drėkti palangės arba atsiranda neįprastas kvapas. Ypač svarbu stebėti drėgmę žiemą, kai langų stiklai, sienų kampai ar kiti paviršiai gali būti gerokai šaltesni už kambario orą.
Dėl šios priežasties verta rinktis oro drėkintuvą su higrostatu – funkcija, kuri leidžia nustatyti pageidaujamą drėgmės lygį ir automatiškai reguliuoti prietaiso veikimą. Vis dėlto net ir tokiu atveju pravartu turėti atskirą higrometrą, nes įmontuoti jutikliai ne visada tiksliai atspindi drėgmę visoje patalpoje.
Drėkintuvo nereikėtų statyti prie pat sienos, užuolaidų, minkštų baldų ar vaiko lovytės. Vandens dulksna neturėtų tiesiogiai drėkinti paviršių, o aplink prietaisą neturėtų susidaryti šlapių dėmių.
6. Šeštoji klaida – oro drėkintuvas valomas per retai
Tai viena svarbiausių, tačiau dažnai pamirštamų taisyklių. Oro drėkintuvas, kuris skirtas pagerinti namų mikroklimatą, netinkamai prižiūrimas gali tapti papildomu oro taršos šaltiniu. Prietaiso vandens talpoje ilgai stovintis vanduo sudaro sąlygas mikroorganizmams daugintis, o ant vidinių paviršių kaupiasi mineralinės nuosėdos ir nešvarumai.
Ypač svarbu tinkamai prižiūrėti ultragarsinius oro drėkintuvus, kurie į aplinką išskiria smulkią vandens dulksną. Kartu su ja į orą gali patekti ir vandenyje esančių mineralų ar mikroorganizmų. Kai naudojamas kietas vandentiekio vanduo, ant baldų kartais pastebimos baltos dulkės – tai vienas požymių, kad prietaisas į orą paskleidžia mineralines daleles.
Nešiojamųjų drėkintuvų talpose vandenį rekomenduojama keisti kasdien, o pačius prietaisus reguliariai valyti, laikantis gamintojo instrukcijų. JAV aplinkos apsaugos agentūra rekomenduoja nešiojamuosius drėkintuvus kruopščiai valyti maždaug kas tris dienas. Ultragarsiniams prietaisams dažnai geriau naudoti distiliuotą arba kitą gamintojo rekomenduojamą mažai mineralų turintį vandenį.
Svarbu nepamiršti ir vaikų saugumo. Karštus garus skleidžiantys drėkintuvai gali kelti nudegimų pavojų, todėl vaikų kambariuose jiems reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Prietaisai turi stovėti stabiliai, vaikams nepasiekiamoje vietoje, o jų laidai neturėtų būti lengvai pasiekiami.
7. Septintoji klaida – visas problemas bandoma išspręsti vien didinant drėgmę
Sausa oda, rytais užgulusi nosis ar sudirgusi gerklė nebūtinai reiškia, kad namuose trūksta drėgmės. Kartais šiuos pojūčius lemia alergijos, kvėpavimo takų infekcijos, dulkės, netinkamos kosmetikos priemonės ar kitos priežastys. Todėl klaidinga manyti, kad pakanka įjungti galingesnį oro drėkintuvą ir visi nemalonūs simptomai išnyks.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis šeimoms, kuriose yra alergiškų žmonių ar sergančiųjų astma. Pernelyg didelė drėgmė gali sudaryti palankesnes sąlygas dulkių erkutėms ir pelėsiui, o tai kai kuriems žmonėms gali pabloginti savijautą. Dėl šios priežasties oro drėgmės didinimas neturėtų tapti savitiksliu uždaviniu.
Jeigu namuose palaikoma tinkama drėgmė, tačiau vaikas nuolat kosėja, sunkiau kvėpuoja arba jam kartojasi nosies užgulimas, verta pasitarti su gydytoju. Nuolatiniai simptomai neturėtų būti automatiškai priskiriami vien šildymo sezonui.
Kaip suprasti, kad kambaryje per sausas oras?
Sauso oro poveikis ne visiems žmonėms pasireiškia vienodai. Vieni gali pastebėti, kad rytais pabunda išsausėjusia burna, kiti – kad pradėjo dažniau naudoti rankų kremą arba lūpų balzamą. Kai kuriems žmonėms sausas oras gali sustiprinti nosies gleivinės dirginimą ar sausumo pojūtį gerklėje.
Šildymo sezono metu taip pat gali dažniau elektrintis drabužiai ir plaukai, nes esant mažai oro drėgmei elektros krūviai sunkiau išsisklaido. Kartais išsausėja mediniai baldai ar grindų dangos, atsiranda nedidelių tarpelių tarp medienos elementų. Tačiau vien šie požymiai neleidžia tiksliai nustatyti oro drėgmės – patikimiausias būdas yra matavimas higrometru.
Jeigu šeimoje auga mažų vaikų, ypač svarbu stebėti jų savijautą, tačiau nereikėtų bandyti spręsti visų kvėpavimo takų problemų vien drėkintuvu. Vaiko nosies užgulimas, kosulys ar prastas miegas gali turėti įvairių priežasčių, todėl užsitęsus simptomams svarbu juos įvertinti atskirai.







