Vasaros pabaigoje ant pomidorų pastebėjus gelstančius, rudus ar net juoduojančius lapus, dažnas daržininkas iš karto įtaria fitoftorą. Po vėsių naktų, gausaus lietaus ir ilgai išliekančios drėgmės toks nerimas nėra nepagrįstas – palankiomis sąlygomis liga gali plisti labai greitai.
Tačiau vienas patamsėjęs apatinis lapas dar nereiškia, kad pomidorus užpuolė maras. Senstant augalui, patys seniausi lapai natūraliai gelsta, džiūsta ir galiausiai paruduoja. Panašiai gali atrodyti ir maisto medžiagų trūkumas, netolygus laistymas, septoriozė ar ankstyvoji dėmėtligė.
Svarbiausia vertinti ne vien lapo spalvą, bet ir dėmių išvaizdą, jų plitimo greitį, oro sąlygas bei tai, ar pažeisti stiebai ir vaisiai.
Kas yra fitoftora?
Pomidorų fitoftorą, dar vadinamą vėlyvuoju maru, sukelia Phytophthora infestans. Tai ne tikrasis grybas, o į grybus panašus vandens pelėsių grupės organizmas. Liga gali pažeisti pomidorų lapus, lapkočius, stiebus ir vaisius.
Fitoftorai ypač palankūs vėsūs, drėgni orai, dažni lietūs, ilgai ant lapų išliekanti rasa ir prasta oro cirkuliacija. Tokiomis sąlygomis infekcija gali sparčiai išplisti po visą augalą, o ligos sporos – patekti ant šalia augančių pomidorų ir bulvių.
Liga pavojinga tuo, kad jos pradžia kartais atrodo visai nekaltai: ant vieno ar kelių lapų atsiranda pilkšvai žalsva, lyg vandeniu permirkusi dėmė. Tačiau netrukus ji patamsėja ir pradeda plėstis.
Kaip atrodo fitoftoros pažeistas lapas?
Fitoftoros dėmės paprastai būna netaisyklingos formos, gana didelės ir iš pradžių gali atrodyti tarsi šlapios ar riebaluotos. Vėliau jos tampa tamsiai rudos, pilkai rudos arba beveik juodos.
Svarbus požymis – dėmės nėra tvarkingai apribotos pagrindinių lapo gyslų. Jos gali plisti per didelę lapelio dalį, apimti lapkotį ir pereiti ant stiebo. Dėmės pakraščiuose kartais matomas pilkšvai žalias, dar nepraradęs spalvos audinys.
Esant didelei drėgmei, anksti ryte ar po lietaus apatinėje pažeisto lapo pusėje, ties rudos ir dar žalios dalies riba, gali pasirodyti plona balkšva apnaša. Tai vienas būdingiausių aktyvios fitoftoros požymių. Jai pastebėti lapą geriausia apžiūrėti ryte, kol dar neišdžiūvo rasa.
Fitoftorą reikėtų įtarti, jeigu:
- dėmės atrodo lyg permirkusios vandeniu;
- jos yra didelės ir netaisyklingos;
- pažeidimas per kelias dienas pastebimai plečiasi;
- juoduoja ne tik apatiniai, bet ir viduriniai ar viršutiniai lapai;
- ant stiebų atsiranda pailgų tamsių dėmių;
- dėmės pasirodo ir ant žalių pomidorų;
- ryte apatinėje lapų pusėje matoma balkšva apnaša;
- prieš simptomų atsiradimą vyravo lietingi, vėsūs ir drėgni orai.
Kaip atrodo natūraliai senstantys pomidorų lapai?
Natūralus senėjimas dažniausiai prasideda nuo pačių žemiausių, seniausių lapų. Jie pirmiausia praranda sodrią žalią spalvą, pamažu pagelsta, vėliau paruduoja ir išdžiūsta.
Svarbiausias skirtumas – visas likęs augalas tuo metu atrodo sveikas. Viršūnė auga, nauji lapai išlieka žali, stiebai nejuoduoja, o vaisiai normaliai bręsta. Natūraliai senstantys apatiniai lapai gali nunykti, tačiau procesas paprastai nėra staigus ir neapima viso augalo per kelias dienas.
Senėjimą labiau tikėtina įtarti, jeigu:
- gelsta tik vienas ar keli patys žemiausi lapai;
- prieš paruduodamas lapas palaipsniui pagelto;
- pažeistas lapas sausas, o ne vandeningas;
- nėra didelių netaisyklingų dėmių;
- ant stiebų ir vaisių nematyti tamsių pažeidimų;
- po kelių dienų simptomai nepersikėlė į aukštesnius lapus;
- augalas toliau auga ir mezga arba nokina vaisius.
Paprastai tariant, senėjimas juda lėtai iš apačios į viršų, o fitoftora gali atsirasti skirtingose augalo vietose ir plisti daug greičiau.
Greitas palyginimas
Tikėtinas natūralus senėjimas
Lapas pirmiausia gelsta, vėliau sausėja ir ruduoja. Dažniausiai pažeisti tik patys žemiausi lapai. Dėmės neatrodo šlapios, nėra balkšvos apnašos, o stiebai ir vaisiai išlieka sveiki.
Tikėtina fitoftora
Ant lapų atsiranda netaisyklingų, tamsių, iš pradžių vandeningų dėmių. Drėgnu oru apatinėje lapo pusėje gali būti matoma balta apnaša. Pažeidimai plinta į lapkočius, stiebus ir vaisius, o augalas per trumpą laiką gali atrodyti tarsi nušalęs.
Patikrinkite ne tik lapus, bet ir stiebus
Vertinant pomidorų būklę svarbu apžiūrėti visą augalą. Fitoftoros pažeisti stiebai gali būti padengti tamsiai rudomis arba beveik juodomis, netaisyklingomis dėmėmis. Jos dažnai atrodo tvirtos, sausokos ir gali apjuosti dalį stiebo.
Jeigu juoduoja tik seni apatiniai lapai, o stiebai išlieka vienodai žali, natūralus senėjimas arba kita lapų problema yra labiau tikėtini. Tačiau tamsios dėmės ant kelių lapkočių ir pagrindinio stiebo – ženklas, kad delsti nereikėtų. Fitoftora pažeidžia ne tik lapus, bet ir stiebus bei vaisius.
Kaip fitoftora atrodo ant pomidorų vaisių?
Ant vaisių liga dažniausiai suformuoja tvirtas, pilkai žalias, alyvuogių arba tamsiai rudas dėmes. Jos gali būti gana didelės, nelygaus paviršiaus ir apimti nemažą vaisiaus dalį.
Vėliau į pažeistą vietą gali patekti kiti mikroorganizmai, todėl pomidoras suminkštėja ir pradeda pūti. Fitoftoros dėmės gali pasirodyti tiek ant žalių, tiek ant pradėjusių nokti vaisių.
Jeigu juoduoja tik vaisiaus apačia – priešingoje pusėje nei kotelis – tai gali būti ne fitoftora, o viršūninis puvinys. Jis paprastai susijęs su netolygiu drėgmės ir kalcio patekimu į vaisių, o ne su užkrečiama liga.
Fitoftorą lengva supainioti su ankstyvąja dėmėtlige
Ne kiekviena ruda pomidoro lapo dėmė yra fitoftora. Viena dažniausių painiavos priežasčių – ankstyvoji dėmėtligė, arba alternariozė.
Ji taip pat dažniausiai prasideda nuo apatinių, senesnių lapų, tačiau dėmės atrodo kitaip. Jos būna apvalesnės, rudos, o jų viduje galima įžiūrėti koncentrinius žiedus, primenančius medžio rieves arba taikinį. Aplink dėmę lapo audinys dažnai pagelsta.
Pagrindinis skirtumas:
- fitoftoros dėmės dažniau yra didelės, netaisyklingos ir tarsi vandeningos;
- ankstyvosios dėmėtligės dėmės dažniau apvalios, sausos, su aiškiais koncentriniais žiedais.
Ankstyvoji dėmėtligė taip pat gali išplisti, tačiau paprastai augalą naikina lėčiau nei aktyvi fitoftora.
Maži juodi taškeliai gali išduoti septoriozę
Septoriozė taip pat prasideda nuo apatinių pomidorų lapų. Ant jų atsiranda daug nedidelių, apvalių dėmelių su šviesesniu pilkšvu viduriu ir tamsesniu pakraščiu.
Įsižiūrėjus dėmių centre kartais galima pastebėti labai mažų juodų taškelių. Ligai stiprėjant, dėmės susilieja, lapai pagelsta ir nudžiūsta. Septoriozei, kaip ir kitoms lapų ligoms, palankūs drėgni orai.
Jeigu lapas nusėtas daugybe smulkių apskritų dėmelių, labiau tikėtina septoriozė, o ne fitoftora.
Ar kalta drėgmė ir laistymas?
Per drėgna žemė, užmirkusios šaknys arba staigiai pasikeitęs laistymo režimas gali sukelti lapų geltonavimą ir silpninti augalą. Vis dėlto vien vandens perteklius paprastai nesukuria tipiškų sparčiai plintančių, vandeningų fitoftoros dėmių su balta apnaša.
Svarbu atkreipti dėmesį, kaip pomidorai laistomi. Vanduo turėtų būti pilamas prie augalo pagrindo, nešlapinant lapų. Laistyti geriausia ryte, kad netyčia sudrėkę lapai spėtų greitai išdžiūti. Augalų pririšimas, tinkami tarpai ir reguliarus šiltnamio vėdinimas taip pat padeda sumažinti ilgai išliekančią drėgmę.
Ką daryti pastebėjus pirmą įtartiną lapą?
Pirmiausia neskubėkite išrauti viso augalo. Apžiūrėkite lapą iš abiejų pusių, patikrinkite lapkočius, stiebus ir vaisius. Įvertinkite, ar dėmė sausa, ar atrodo vandeninga, ar turi žiedus, smulkius juodus taškelius arba balkšvą apnašą.
Įtartiną lapą galima nufotografuoti ir kitą dieną palyginti, ar dėmė pastebimai išsiplėtė. Fitoftorai palankiomis sąlygomis pažeidimai gali progresuoti labai greitai – per kelias dienas.
Pažeistus lapus šalinkite sausą dieną, kai ant augalų nėra rasos. Naudokite švarias žirkles, o po darbo jas nuvalykite ir dezinfekuokite. Pirmiausia tvarkykite sveikus augalus, o tik tada įtartinus arba sergančius, kad ligos sukėlėjų neperneštumėte rankomis ir įrankiais.
Vienu metu nereikėtų pašalinti labai daug sveikos lapijos. Lapai reikalingi fotosintezei ir saugo vaisius nuo saulės. Anksti pastebėjus dėmėtligę, rekomenduojama nepašalinti daugiau kaip maždaug trečdalio visų augalo lapų.
Ką daryti, jeigu fitoftora beveik neabejojate?
Jeigu dėmės sparčiai plinta, pažeisti stiebai ir vaisiai, o keli augalai per trumpą laiką pradėjo ruduoti, stipriai sergančius augalus geriau pašalinti.
Augalą išraukite atsargiai, nekratydami šlapios lapijos virš kitų pomidorų. Pažeistas dalis sudėkite į maišą arba pašalinkite pagal vietos žaliųjų atliekų tvarkymo taisykles. Į įprastą, neįkaistantį namų kompostą stipriai sergančių augalų geriau nedėti.
Po to:
- Surinkite nuo žemės nukritusius lapus.
- Nebelaistykite pomidorų per lapus.
- Pagerinkite oro judėjimą tarp augalų.
- Reguliariai vėdinkite šiltnamį, taip pat ir vėsesnėmis dienomis.
- Apžiūrėkite šalia augančias bulves ir kitus pomidorus.
- Po darbo nuplaukite rankas ir dezinfekuokite naudotus įrankius.
Profilaktikai naudinga dirvą uždengti mulčiu, kad lietus ar laistymo vanduo netaškytų žemių ant apatinių lapų. Pomidorų lapiją reikėtų išlaikyti kuo sausesnę.
Ar fitoftorą galima sustabdyti purškiant?
Augalų apsaugos produktai geriausiai veikia profilaktiškai arba pačioje ligos pradžioje. Jau pajuodusių audinių jie neatkurs, todėl smarkiai pažeisto augalo vien purškimas neišgelbės.
Lietuvoje galima naudoti tik šalyje registruotus augalų apsaugos produktus. Etiketėje turi būti nurodyta, kad priemonė skirta pomidorams ir konkrečiai ligai kontroliuoti. Būtina laikytis dozės, apdorojimų skaičiaus, apsaugos priemonių ir laukimo laikotarpio iki derliaus skynimo. Valstybinė augalininkystės tarnyba pabrėžia, kad naudoti leidžiama tik registruotus, originaliose pakuotėse ir lietuviškai paženklintus produktus.
Nereikėtų aklai pasikliauti internete siūlomais sodos, pieno, acto ar kitais naminiais mišiniais. Jie nepašalina jau į augalo audinius patekusios infekcijos, o netinkama koncentracija gali nudeginti lapus.
Kada galima nusiraminti?
Jeigu pagelto ir nudžiūvo tik keli patys žemiausi lapai, o per kelias dienas naujų dėmių neatsirado, stiebai išliko žali ir vaisiai sveiki, greičiausiai tai natūralus augalo senėjimas arba nedidelis aplinkos sukeltas stresas.
Tokius lapus galima atsargiai pašalinti, ypač jeigu jie liečia žemę ar trukdo orui judėti. Tačiau pomidoro nereikėtų visiškai „nurengti“ – sveika lapija reikalinga vaisiams auginti ir nokinti.
Daugiau nerimo turėtų kelti ne pats lapo juodumas, o keli kartu pasireiškiantys požymiai: vandeningos dėmės, spartus plitimas, baltos apnašos, pajuodę stiebai ir pažeisti vaisiai.
Paprasta taisyklė, padedanti atskirti
Senas lapas paprastai gelsta ir džiūsta lėtai, o fitoftoros pažeistas lapas dėmėmis tamsėja ir drėgnu oru keičiasi labai greitai.
Pamačius pirmą pažeidimą verta ne panikuoti, o atidžiai apžiūrėti visą augalą. Anksti atpažinus ligą dar galima pašalinti pažeistas dalis, sumažinti drėgmę ir apsaugoti šalia augančius pomidorus. Tačiau jeigu patamsėję tik keli seni apatiniai lapai, o likusi augalo dalis sveika, tai gali būti visiškai natūralus vasaros pabaigos procesas.
