Vasarą šiltnamis gali tapti tikru pomidorų rojumi – šilta, šviesu, apsaugota nuo lietaus ir vėjo. Tačiau kai lauke temperatūra pakyla iki +28 ar +30 laipsnių, viduje situacija pasikeičia labai greitai. Šiltnamyje oras gali įkaisti gerokai labiau nei lauke, o pomidorai, nors ir mėgsta šilumą, tikrai nemėgsta tvankumos.
Daugelis augintojų vis dar mano: jei pomidorai kilę iš šiltesnių kraštų, vadinasi, kuo karščiau, tuo geriau. Tai viena didžiausių klaidų. Perkaitęs šiltnamis gali būti priežastis, kodėl pomidorai meta žiedus, nemezga vaisių, lapai susisuka, augalai atrodo pavargę, o derlius būna mažesnis, nors laistote, tręšiate ir rūpinatės iš visų jėgų.
Didžiausia klaida – manyti, kad pomidorams karščio niekada nebus per daug
Pomidorai mėgsta šilumą, bet yra didelis skirtumas tarp šilumos ir perkaitimo. Kai šiltnamyje temperatūra pakyla virš +30 laipsnių, augalai pradeda patirti stresą. Jei karštis laikosi ilgiau, pomidorai nebeauga taip aktyviai, prasčiau įsisavina maisto medžiagas, žiedai gali nudžiūti ir nukristi, o vaisiai mezgasi silpniau.
Ypač pavojinga, kai šiltnamis dieną užkaista iki +35 ar net +40 laipsnių. Tokia temperatūra pomidorams jau nėra naudinga. Augalas tarsi pereina į išgyvenimo režimą: užuot auginęs derlių, jis stengiasi apsisaugoti nuo karščio. Todėl galite matyti žaliuojantį, iš pažiūros stiprų krūmą, bet vaisių ant jo – mažai.
Klaida ta, kad daugelis augintojų šią problemą pastebi per vėlai. Jie galvoja, kad pomidorams trūksta trąšų, kalcio ar vandens, nors tikroji priežastis – per aukšta temperatūra ir prastas vėdinimas.
Kodėl vien atidarytos durys ne visada padeda?
Dar viena labai dažna klaida – šiltnamį vėdinti tik atidarius duris. Atrodo, kad durys atviros, vadinasi, oras juda. Tačiau jei nėra skersinės ventiliacijos, karštas oras vis tiek gali kauptis viršuje ir tarp augalų.
Pomidorams reikia ne tik pravirų durų, bet ir tikro oro judėjimo. Geriausia, kai oras gali patekti iš vienos pusės ir išeiti per kitą. Tam padeda atidarytos durys, langeliai, stogo orlaidės arba šoninės angos. Jei šiltnamyje yra tik vienas įėjimas, karštą dieną viduje gali likti tvanku net tada, kai durys plačiai atvertos.
Ypač svarbu atidaryti šiltnamį anksti ryte, o ne tada, kai viduje jau neįmanoma būti. Jei laukiate vidurdienio, šiltnamis spėja įkaisti kaip orkaitė. Tada net atidarius duris temperatūra krenta lėtai, o augalai jau būna patyrę stresą.
Žiedai krenta ne visada dėl trąšų trūkumo
Kai pomidorai žydi, bet vaisių mažai, dažnas augintojas pirmiausia ieško trąšų. Vieni pila daugiau kalio, kiti ieško boro, treti pradeda purkšti įvairiais tirpalais. Tačiau karščio metu problema dažnai visai kita.
Per aukštoje temperatūroje pomidorų žiedadulkės tampa mažiau gyvybingos, o žiedai prasčiau apsidulkina. Todėl matote žiedų kekes, bet po kurio laiko jie tiesiog pagelsta, nudžiūsta ir nukrenta. Tai ypač dažnai nutinka šiltnamiuose, kuriuose trūksta oro judėjimo.
Jei žiedai krenta per karščius, pirmiausia reikėtų ne skubėti tręšti, o patikrinti temperatūrą. Paprastas termometras šiltnamyje gali išgelbėti derlių. Dar geriau jį laikyti ne prie pat durų, o ten, kur iš tikrųjų auga pomidorai.
Laistymas neišspręs perkaitimo problemos
Per karščius daugelis pradeda laistyti dažniau ir gausiau. Tai suprantama – žemė greičiau džiūsta, lapai gali atrodyti pavargę. Tačiau laistymas nėra pagrindinis būdas kovoti su šiltnamio perkaitimu.
Jei šiltnamyje per karšta, galite laistyti kiek norite, bet augalai vis tiek jaus stresą. Be to, per gausus laistymas gali sukelti kitų problemų: šaknys gauna mažiau oro, pradeda plisti ligos, vaisiai gali skilinėti, o maisto medžiagų įsisavinimas tampa netolygus.
Geriausia pomidorus laistyti ryte, tiesiai prie šaknų. Vanduo turėtų sudrėkinti dirvą giliau, o ne tik paviršių. Per karščius labai padeda mulčias – šiaudai, nupjauta pradžiūvusi žolė, kompostas ar kita organinė danga. Mulčias saugo dirvą nuo perdžiūvimo ir neleidžia jai taip greitai įkaisti.
Kodėl nereikėtų purkšti lapų vidurdienį?
Kai šiltnamyje karšta, gali kilti noras apipurkšti pomidorų lapus vandeniu. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo logiška – juk augalui turėtų būti vėsiau. Tačiau vidurdienį, kai saulė stipri, toks veiksmas gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.
Drėgni lapai karštame šiltnamyje greitai garina vandenį, tačiau kartu gali susidaryti palankesnės sąlygos ligoms, ypač jei šiltnamis prastai vėdinamas. Pomidorai apskritai nemėgsta ilgai šlapių lapų. Todėl geriau drėkinti dirvą, o ne antžeminę augalo dalį.
Jei norite sumažinti temperatūrą, veiksmingiau pasirūpinti pavėsiu, oro judėjimu ir tinkamu laistymu prie šaknų.
Pavėsis nėra pomidorų priešas
Dar viena klaida – bijoti bet kokio pavėsio. Taip, pomidorams reikia šviesos, bet per kaitrą tiesioginė saulė šiltnamyje gali tapti per stipri. Ypač jei šiltnamis dengtas skaidria plėvele ar polikarbonatu ir stovi atviroje vietoje.
Karštomis dienomis pomidorams gali padėti dalinis šešėliavimas. Tam naudojamas specialus šešėliavimo tinklas, agroplėvelė, kalkių tirpalas ant šiltnamio dangos arba kitos priemonės, kurios sumažina kaitrą. Svarbu neužtemdyti šiltnamio visiškai – tik sušvelninti saulės smūgį.
Pavėsis ypač naudingas vidurdienį ir popietę, kai saulė kaitriausia. Ryto šviesa pomidorams labai svarbi, todėl geriausia ieškoti sprendimo, kuris apsaugotų nuo didžiausio karščio, bet nepaliktų augalų tamsoje visą dieną.
Nepalikite pomidorų be lapų
Kai kurie augintojai, norėdami pagerinti vėdinimą, nuskina per daug pomidorų lapų. Apatiniai lapai tikrai gali būti šalinami, ypač jei jie liečia žemę, gelsta ar trukdo oro judėjimui. Tačiau visiškai „nuoginti“ pomidorų nereikėtų.
Lapai augalui reikalingi. Jie dalyvauja fotosintezėje, padeda maitinti vaisius ir iš dalies apsaugo juos nuo tiesioginės saulės. Jei per karščius pašalinsite per daug lapų, vaisiai gali pradėti kaisti, nudegti, o augalas patirs dar daugiau streso.
Geriausia lapus šalinti palaipsniui. Vienu kartu nereikėtų nuskinti labai daug žalios masės. Pomidorui reikia ir šviesos, ir oro, bet taip pat reikia apsaugos.
Kokie požymiai rodo, kad šiltnamyje per karšta?
Perkaitę pomidorai dažnai siunčia aiškius signalus. Pirmasis ženklas – susisukantys lapai. Kartais jie atrodo tarsi susirietę į vamzdelius. Tai gali būti augalo reakcija į karštį ir drėgmės garinimo mažinimą.
Kitas požymis – vystantys lapai dienos metu, nors žemė nėra visiškai sausa. Vakare augalas gali atsistatyti, bet jei tai kartojasi nuolat, vadinasi, sąlygos per sunkios.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į žiedus. Jei jie krenta, neduoda užuomazgų arba kekės atrodo silpnos, gali būti kalta temperatūra. Vaisiai taip pat gali skilinėti, netolygiai nokti arba turėti saulės nudegimų.
Ką daryti per karščius?
Pirmiausia – atidarykite šiltnamį anksti. Ne tada, kai viduje jau tvanku, o dar ryte. Jei yra galimybė, palikite atviras ne tik duris, bet ir langelius ar šonines angas. Kuo geresnė oro cirkuliacija, tuo mažesnė perkaitimo rizika.
Antra – naudokite šešėliavimą. Net paprastas laikinas sprendimas per didžiausią kaitrą gali padėti išsaugoti žiedus ir vaisius.
Trečia – laistykite ryte ir prie šaknų. Stenkitės palaikyti tolygią dirvos drėgmę. Pomidorai nemėgsta, kai vieną dieną dirva perdžiūsta, o kitą būna permirkusi.
Ketvirta – mulčiuokite. Mulčias yra vienas paprasčiausių būdų sumažinti dirvos įkaitimą ir drėgmės garavimą.
Penkta – stebėkite augalus, o ne tik kalendorių. Per karščius pomidorų poreikiai keičiasi greitai, todėl svarbu kasdien pažiūrėti, kaip jie atrodo.
Naktį uždaryti ar palikti atvirą?
Daugelis bijo palikti šiltnamį pravirą nakčiai, tačiau šiltomis vasaros naktimis tai gali būti naudinga. Jei naktį temperatūra išlieka aukšta, šiltnamyje oras be vėdinimo gali būti sunkus ir drėgnas. Tokios sąlygos palankios ligoms.
Žinoma, jei naktys vėsios, lietingos ar labai vėjuotos, reikia elgtis atsargiau. Tačiau per karščio bangas šiltnamiui dažnai reikia kvėpuoti ir naktį. Bent praviras langelis ar nedidelis oro tarpas gali pagerinti situaciją.
