Praėjusią savaitę paskelbus lietuvaitės Miglės skaudžią meilės istoriją, skaitytojos suskubo PANELEI atskleisti ir savo nelaimingos meilės istorijas. Viena jų – Rūta (vardas pakeistas), kuri pasakoja savo jautrią istoriją ir įspėja kitas merginas – stebėkite ženklus, kol dar ne vėlu.
„Tai buvo internetinė pažintis. Mes iš karto radome bendrą kalbą, buvo Velykos, aš lankiau savo tėvus. Pamenu, tuomet gaminau baltą mišrainę ir atrašinėjau jam. Tai tęsėsi dvi dienas. Vos tik grįžau į Vilnių, antrą Velykų dieną, susitikome. Atrodo, iš karto vienas kitam patikome, rezgėsi pokalbis ir suveikė ta vadinamoji chemija. Po to sekė pasimatymai, vienas po kito… viskas buvo taip gražu.
Susipažinau su jo augintiniais/u (juos jis dievino, tuo metu buvo tik vienas), pasakojau jam savo darbo istorijas, jį tai labai domino. Na, ir intymus gyvenimas klostėsi puikiai. Papasakojau jam ir apie savo sveikatos problemas, kurios tada nebuvo žymios, bet vis tiek… Jo tai nesutrikdė, mane tai džiugino.
Pasimatymai, pasivaikščiojimai Vilniaus parkuose ir Trakuose, maisto gamyba kartu ir atskirai vienas kitam…. Jis išvyko į konferenciją, paliko man visai savaitei savo augintinį prižiūrėti. Rūpinausi, kaip galėjau. Man tai buvo ženklas, kad jis pasitiki manimi, brangina mane, nes žinojau, kaip jis myli savo šuniuką.
Bet, pasirodo, klydau, nes jis vis tolo nuo manęs, staiga mes atšąlome. Mes susitikdavome tik mano iniciatyva, buvo gera kartu, bet kažkas nebe taip… Pasiryžau ir jo paklausiau, ar jis nori būti kartu, ar viskas gerai, jis atsakė, kad taip. Dar ir gražiomis Kalėdinėmis dovanomis apsikeitėme.
Ir štai Naujųjų metų išvakarės, susitarėme būti kartu: aš, jis ir šuniukai. Gaminau maistą: įdarytą viščiuką, “Tiramisu”… Staiga gaunu SMS žinutę iš jo. Jis teigė, užtruks darbe, ten jam nesiseka ir jis nieko nenori. Taip pat teigė, kad neturėčiau prie jo prisirišti. O jau gruodžio 31-osios vakaras. Galite įsivaizduoti, kaip aš sutikau Naujuosius metus.
Taip baigėsi mūsų draugystė. Jis daugiau niekada su manimi nesusisiekė – nei SMS žinute, nei skambučiais. Niekada neatsiprašė. O kam…?
Aš nesu bejausmė. Praleisti aštuoni mėnesiai, o pabaiga tokia. Be žodžių, be paaiškinimo…
Vis dar negaliu pamiršti mūsų vakarų kartu, kaip mes kalbėdavomės, diskutuodavome įvairiomis temomis, juokaudavome, eidavome į kiną ir laikydavomės už rankų, vedžiodavome šuniukus, tiesiog leisdavome laiką kartu ir buvo gera…
Aš ištryniau jo mobiliojo telefono numerį, kad silpnumo akimirką su juo nesusisiekčiau – žinau, tai nieko gero neduos. Nenoriu daugiau žemintis… yra dalykų, kuriuos čia nutylėjau.
Linkiu niekam nepatirti tokio pažeminimo ir vienišumo būnant su kažkuo. Geriau išsiaiškinkite viską laiku, tada mažiau skaudės, bent jau tam, kuriam tai rūpi… “
Ir tau yra buvusi panaši situacija? Tave paliko ar įskaudino vaikinas? Jei ir tu turi ką papasakoti ar paprasčiausiai nori išsikalbėti, tavo laiškų visada laukiame el. paštu kamile@panele.lt !
Įdomiausią istoriją publikuosime portale.
