Mokykla ar universitetas, tai nuostabios vietos, kuriose galima augti, tobulėti, išmokti naujų dalykų ir susirasti geriausių draugų. Tačiau kaip diena neegzistuoja be nakties, taip ir mokymo įstaigose ne visuomet gyvenimas einasi lyg sviestu pateptas.
Mokykloje ar universitete reikia rašyti rašto darbus, atsiskaityti kontrolinius, daryti namų darbus ir kartais papildomai mokytis pas korepetitorę. Be to, ne viena mūsų lanko šokius, dainavimo pamokas, dailę, galbūt sportuoja arba net turi darbą, todėl kaip vijurkėlis sukasi nuo ryto iki vakaro, o grįžusi namo ir tik padėjusi nuvargusią galvą ant pagalvės – užmiega besapniu miegu. Rodos, visai nepailsėjusi, ryte vėl įsisuka į darbų, atsiskaitymų ir atsakomybių ratą. Jei tu puikiai išsimiegi ir dėl didelio krūvio nepatiri jokio streso – valio. O, kas, jei stresas ima viršų, o su kasdienėmis užduotimis darosi vis sunkiau susidoroti? Tuomet reikia kovoti su stresu ir jį nokautuoti. Rimtai.
KAS YRA STRESAS?
Stresas tai reakcija į tam tikras situacijas ir realias arba tik įsivaizduojamas problemas. Žodį „įsivaizduojamas“ miniu ne veltui, kartais stresą jaučiame ne todėl, kad situacija labai kebli, o todėl, kad taip ją vertiname. Kiek kartų panikavai prieš kokį nors svarbų įvykį, o jis pasirodė ne toks ir baisus?
Kad ir kaip ten bebūtų, stresas gali kilti įvairiomis situacijomis: prieš atsiskaitymą, ruošiantis svarbiam rašiniui, susipažįstant su nauju žmogumi, kraustantis į kitą vietą, keičiant mokyklą ir pan. Toks stresas dažniausiai būna trumpalaikis ir organizmui nekenkia, atvirkščiai, jis mobilizuoja mūsų protą bei kūną, kad užduotį atliktumėm maksimaliai gerai, jis moko išsisukti iš keblių situacijų, išvengti nemalonumų ar prisitaikyti. Tačiau ilgalaikis stresas – kenkia. Studentus ir moksleivius labai dažnai spaudžia tėvai, bendraklasiai, mokytojai, jie patys iš savęs reikalauja tobulybės ir ilgainiui stipriai pervargsta: ima kankinti nemiga, dingsta apetitas, skauda galvą, pykina, pasireiškia pykčio protrūkiai, noras verkti, žmogus jaučia nuolatinę įtampą, bijo suklysti ir padaryti ką nors ne taip. Tokią savijautą būtina kuo greičiau keisti, tad, jeigu šiame aprašyme atpažinai save, imkis veiksmų ir neleisk stresui tavęs įveikti.
KAIP IŠVENGTI STRESO?
Susitvarkyk stalą
Jei tavo darbo stalas atrodo taip, lyg ant jo būtų siautęs viesulas, nenuostabu, jog mokykla ir namų darbai tau kelia stresą. Tu tiesiog nežinai nuo ko pradėti – kurias užduotis atlikti pirmiau, kurias vėliau ir turbūt apskritai nesusigaudai, ką tau reikia daryti. Kaip tik todėl savo darbo stalą reikėtų laikyti tvarkingą, o svarbiausi daiktai turėtų būti padėti ne toliau nei per ištiestą alkūnę. Apskritai, maloni ir tvarkinga darbo aplinka – padidina produktyvumą, tad gana sėdėti feisbuke, geriau išmesk tuos nereikalingus popierius, gulinčius ant stalo.
Užsibrėžk realius tikslus
Jei ketini per naktį perskaityti visą konstituciją, gali nervintis, panikuoti ir nerimauti kiek tik širdis geidžia. Kad ir kaip stengtumeisi tu šio darbo neįveiksi, tačiau bandydama tai padaryti – neišsimiegosi ir patirsi itin daug streso. Nori to išvengti? Įvertink savo galimybes ir užduočių atlikimui skirk realų laiką.
Planuok savo laiką
Jei nori pamiršti stresą, laiko planavimas yra labai svarbus. Aš suprantu, jog paskutinė minutė dažnai įkvepia nuversti kalnus ir padaryti ką nors nepaprasto, tačiau daug protingiau būtų kas vakarą pasimokyti po truputį negu visą medžiagą „iškalti“ per paskutinę naktį. Be to, tyrimai rodo, jog smegenims daug sunkiau įsiminti didelį kiekį informacijos per vieną vakarą. Kad tinkamai susiplanuotum laiką – kiekvieną rytą skirk bent dešimt minučių dienos užduotims apgalvoti ir dienotvarkei susirašyti. Turėdama dienotvarkę prieš savo akis, neturėsi laiko tingėti, o taip pat matysi, ką reikia atlikti, suprasi, kiek laiko užtrunka tam tikrų užduočių atlikimas. Galbūt tu tiesiog nori atlikti per daug ir tik dėl to patiri nevaldomą stresą?
Sportuok
Stresą valdyti padeda fizinis aktyvumas, nes sporto metu gaminasi endorfinai, dažnai vadinami „laimės hormonais“. Kaip tik dėl jų žmonės, kurie sportuoja reguliariai, lengviau susidoroja su stresinėmis situacijomis. Nori jaustis laimingesnė? Čiupk tuos sportinius batelius ir apibėk kelis ratus aplink stadioną arba atlik keletą tempimo pratimų. Nuotaika pagerės ir gyvenimas nebeatrodys toks liūdnas. Sieki ilgalaikių rezultatų? Per dieną sportu užsiimk bent 30 minučių ir pasikeis ne tik nuotaika, bet ir kūnas.
Išmok atsipalaiduoti
Lengva pasakyti, sunku padaryti, tiesa? Tačiau nepasiduok. Įrodyta, jog meditacija bei kvėpavimo pratimai padeda kontroliuoti stresą, užsimiršti ir bent trumpam atsiriboti nuo darbų. Taip pat puikiai padėtų joga. Nežinai kaip medituoti? Jei sugebėjai pagūglinti, kokios mados tendencijos šį rudenį „ant bangos“, sugebėsi išsiaiškinti ir tai.
Daryk tai, ką mėgsti
Skirk šiek tiek laiko veiklai, kurią mėgsti. Kiekvienai reikia aistros ir pomėgio, kuris skatintų viduje „degti“ ir veikti. Todėl, net ir apkrauta dideliais namų darbų kiekiais nepamiršk savo mylimos veiklos. Nesvarbu, ar tai šokiai, ar skaitymas, o galbūt kūryba. Skirk tam šiek tiek laiko ir pajusi, jog sugrįžti prie namų darbų bei mokslų nebebus taip sunku.
Išsimiegok
Tai gali skambėti juokingai, tačiau viena iš nuolatinio streso priežasčių yra būtent miego trūkumas. Moksliniai tyrimai rodo, jog miego trūkumas ne tik sukelia nuovargį, dėl jo gali suprastėti atmintis ir gyvenimo kokybė, atsiranda nuotaikų svyravimai, žmogus dažniau pyksta. Miegoti reikėtų apie 8 valandas, jei intensyviai sportuoji – 9-ias. Sakai, kad neturi laiko tiek ilgai miegoti? Gal jau pats laikas išjungti „Candy Crush“ arba nebežiūrėti to įdomaus serialo?
Išmok pasakyti „ne“
Mokytoja paprašė prisidėti prie kalėdinio vakarėlio organizavimo, bendraklasis nesupranta matematikos ir nori, kad savaitgalį jį pamokytum užduočių sprendimo, o galbūt universitete tau pasiūlė prisijungti prie kalėdinio spektaklio statymo? Veikla įdomi ir įtraukianti, tačiau ar tu tam turi laiko ir ar tikrai nori tai daryti? Dažnai ištarti „ne, aš neturiu laiko“, mums neapsiverčia liežuvis, todėl sutinkame atlikti keisčiausias užduotis, neteikiančias mums jokio malonumo. Gal geriau prieš ištardama „taip“ racionaliai įvertink situaciją ir neapsiimk užduočių, kurių negalėsi įgyvendinti? Taip ne tik patirsi mažiau streso, bet galėsi susikoncentruoti į tau svarbias ir mielas užduotis.
Juokis
Humoras – geriausias vaistas nuo liūdesio, tad, jei liūdesys ir sunkumas visai prispyrė pasižiūrėk keleto mėgstamiausių komikų pasirodymus arba tiesiog išeik susitikti su draugais. Susitikimas su draugais, atitrūkimas nuo mokslų bei juokas plepėjimo metu – suteikia galimybę pamiršti stresą ir atsipalaiduoti.
Stresą įveikti tikrai įmanoma, tačiau, kad būtum, rami, jaustumeis užtikrinta ir nereikėtų visur bėgioti išdegus akis, reikės pasistengti. Tai ne dienos ir ne kelių darbas, tačiau išmokus valdyti stresą, viskas taps įmanoma – mokslai nebekels tiek streso, o gyvenimas nusidažys šviesesnėmis spalvomis. Todėl nesijaudink, jog rudens atostogos jau baigėsi, susikaupk ir į mokslus grįžk pasitikėdama savimi ir savo sugebėjimais!
