Kai su draugėmis buvome dar labai jaunos ir koks berniukas pasisiūlydavo sumokėti už puodelį arbatos – baisiausiai supykdavome. Vėliau, kai kurioms jau tapus studentėmis, nuostatos pasikeitė: „Lai sumoka. Būsite studentės, suprasite!“
Tad ar privalo vaikinai sumokėti už merginą? Gal ši taip parsiduoda?
Taip-ne?
Taip, kaip mergina stengiasi pademonstruoti vaikinui visą savo žavesį, lygiai taip šis pademonstruoja, kad gali ja pasirūpinti, t.y. sumokėti pasimatymo išlaidas. Ar merginos, kurioms netgi neleidžiama palikti plaukų ant kojų, pažastyse, nosyje, nėra vertos šiokios tokios aukos?
Taip gamtoje surėdyta, kad patinai stengiasi iškovoti patelę, demonstruodami savo jėgą, pranašumą prieš kitus patinus. Sakoma, jog merginas traukia vyro antriniai požymiai: mašina, piniginė, namas…
Užduodami klausimą: „Kodėl aš turiu mokėti?“ vaikinai tiesiog pasako: „Kodėl aš turiu stengtis?“ Kita „medalio“ pusė – „šventoji“ prostitucija, o gal lygiaverčiai mainai? Jis sumoka, džiaugiesi, jog jis „vyriškas“, gal net leidiesi pabučiuojama…
Dauguma vaikinų apmoka sąskaitą ir nesuka dėl to galvos, bet kiti juk gali būti ne tokie supratingi… Aišku viena, mandagumo gestas gali leisti vyrui manyti, jog tu „skolinga“.
O ką mano jie?
Vieni aiškina, kad mokėti reikia tik už savo merginą, o visos „draugės“ gali susimokėti pačios. Kiti aiškina, kad vaikiną „pakabinti“ norinti mergina netgi galėtų sumokėti už abu… O ar galėtų?
Virgis teigia: „Vieną vertus, vyras turėtų sumokėti, kadangi tai yra džentelmeniška, bet šitas požiūris yra atėjęs iš senų laikų… Kitą vertus, šiuolaikinėje visuomenėje moterys turėtų susimokėti už save, tuo parodydamos „savo nepriklausomybę“.
Linas: „Turėtų susimokėti pačios, nes moterys kovoja dėl lygių teisių.“
Gediminas: „Nežinau, ar vyras turi. Bet aš visada sumoku. Man patinka valdyti situaciją.“
Gintaras: „Vyras tikrai neturi mokėti už abu. Kodėl? Todėl, kad dauguma vyrų negali pakęsti tokių merginų, kurios kavinėse renkasi vos ne pačius brangiausius patiekalus, kokteilius ir t.t. Ir net nesuka galvos, kiek pas vyrą piniginėje grynųjų, nes galvoja, kad už jas mokės. Aš asmeniškai tokiai merginai pasakyčiau: „Užsisakei, prisiėdei – dabar mokėk už save.
Man nereikalinga mergina, kuri iš manęs išsunkia viską, ką turiu. Tokių panų ne tik kad nemėgstu, bet net nekenčiu ir nebendrauju. Mano manymu, mergina turi turėti savigarbos ir padorumo. Jeigu mergina tikisi, kad sąskaita bus apmokėta, vadinasi, ji neturi nei vienos iš šių vertybių.
Ir dar vienas dalykas… Jeigu mergina taip „čiulpia“ pinigus, vadinasi, greičiausiai tu jai net neįdomus. Jai rūpi tik tavo pinigai.
Jeigu mergina nori už save susimokėti pati – viskas tvarkoje. Tegul. Tačiau vyras kartais gali būti kilnus, sumokėdamas už abu. Būna, kad mergina pradeda „laužytis“ sakydama, kad nenori būti skolinga, nori būti savarankiška ir už save susimokėti. Čia jau yra daroma klaida.
Mano manymu, jeigu vyras pasisiūlė pavaišinti, t.y. sumokėti už abu, tai nėra ko „laužytis“, nes tai yra tik gražus gestas ir tikrai nereiškia, kad mergina lieka skolinga. Vyras tikrai neprivalo mokėti už abu, o jeigu jau vieną kartą sumokėjo, tai nereiškia, kad visą laiką ir mokės. Jei sumokėjo – mergina nelieka skolinga.“
Laimonas: „Aš visada pasisiūlau ir jei neprieštarauja – sumoku. O jei prieštarauja, į „muštynes“ nesiveliu. Kodėl pasisiūlau? Nežinau. Tikriausiai noriu kažką parodyti… Nors laikausi taisyklės, kad kas kviečia, tas ir moka. Nes iš tikrųjų, vieno žmogaus norai turėtų kito neapsunkinti.“
Matyt, nevertėtų nei pirkti, nei parsiduoti. Džentelmeniškumas neturi virsti „pirkimu“ arba juo neturi būti pasinaudota. Nevertėtų įsižeisti, jei vaikinas pasiūlo sumokėti už kokį arbatos puoduką ar vakarienę. Turime būti laisvi, džiaugtis vieni kitais, kad netektų sukti galvos, kas už tai moka!
