Gyvenimas tuo įdomus ir nenuspėjamas, kad sutinkame daug žmonių, jie tampa mums artimi, svarbūs, o ypač romantiškuose santykiuose – dažnai net sunkiai pakeičiami. Kaip atsigauti po išsiskyrimo su mylimais žmonėmis ir vėl žengti savo gyvenimo keliu? Šis straipsnis gal kiek pagelbės atsakyti į šį klausimą.
Net kai išsiskyrimas tampa neišvengiamu, pvz., jaučiatės atitolę vienas nuo kito, nebegalite pakęsti buvimo kartu, daugiau konfliktų nei sutarimo, vis tiek išskyrimą lydi skaudūs išgyvenimai.
Išsiskyrus su mylėtu ar dar vis mylimu žmogumi, labai svarbu nepasinerti į savo sielos kančią, neatstumti artimųjų, priimti jų paramą.
Išsiskyrus mes patiriame kančią ir šios kančios trukmė priklauso nuo to, kiek ilgai truko romantiški santykiai. Kokia bebūtų pabaiga – išsiskyrimas atveria tuštumą.
Dar ši kančia vadinama „adrenalininiu ilgesiu“ – tai reiškia, kad sielvarto ir kančios valandomis dėl sudužusios meilės į žmogaus kraują priplūsta daug adrenalino. Šis padidėjęs adrenalino kiekis ir „kankina“ širdį bei sielą. Išsiskyrus patiriamos šios kančios stadijos.
Iš karto – psichologinis smūgis. Visuomet kad ir kas nutinka santykiuose, mes viliamės, kad viskas pasitaisys, kad viskas dar ne taip blogai. Kartais žmonės nugyvena ir visą gyvenimą, kankindamiesi dėl nesėkmingų santykių, bet neišdrįsdami išsiskirti. Išsiskyrimas – pralaimėjimas, todėl įvykus jam iš karto negalime tuo patikėti.
Vėliau – maištas ir noras susigrąžinti mylimą žmogų. Mes norime vėl atkurti santykius. Dažnai griebiamasi šantažo, grasinimų nusižudyti ir kt. Negalime susitaikyti su pralaimėjimu ir po išsiskyrimo smūgio, kyla kovos būsena. Ši kova gali neturėti prasmės.
Dar vėliau galima depresija arba kerštas. Depresijos atveju pajuntama, kad jau iš tiesų pabaiga. Galime panirti į gilią nusivylimo viskuo būseną, prarasti pasitikėjimą savimi, jaustis bejėgiai, panirti į priklausomybių liūną – alkoholį, darboholizmą.
Keršto atveju – pyktis ir apmaudas skatina keršyti už patirtą skausmą, tačiau pyktis ir apmaudas taip pat neamžinas ir jis praeina. Tačiau keršto atveju dažnai sugriaunami net bičiuliški jausmai. Įsivyrauja neapykanta mylėtam žmogui. Kerštas dažnai siejamas su asmenybės menkavertiškumu, savininkiškumu, nesugebėjimu „paleisti“ mylimojo.
Tiek depresija, tiek kerštas negali duoti siekiamo rezultato. Depresijos atveju žmogus panirsta į save, viduje kaltina save ir jaučiasi bejėgis, o keršto metu žmogus kaltinimus, savo begalinį nusivylimą ir skausmą perduoda kitam, taip siekdamas palengvėjimo.
Ši kančia gali tapti chroniška ir kankinti gali ne vienerius metus.
Kaip nugalėti kančią?
Išsiskyrus atsiranda nepilnavertiškumo kompleksas. Dėl šio komplekso mes jaučiamės bejėgiai, tarsi įstrigę savo netektyje. Išsiskyrus labai svarbu neprisiimti visos atsakomybės už buvusius santykius. Svarbu įžvelgti, kad tiesiog nepavyko sukurti harmoningų santykių, tačiau pats/-i kaip asmenybė esi vertingas/-a ir tai, kad patyrei meilę, rodo, kad esi jos vertas/-a.
Pabandykite kritiškai įvertinti mylimąjį. Pažvelkite atviromis akimis, kas įvyko, nors ir kaip būtų nelengva, nes išskyrimas tarsi gedulas – dažniausiai kenčiame dėl gražių akimirkų, kurias praleidome kartu. Šią nesėkmę, meilės pabaigą, sunku priimti ir pripažinti, tačiau laikui bėgant, neužsisklendus savyje, savo kančioje, bendraujant su kitais žmonėmis, savivertė ir pasitikėjimas savimi sugrįžta.
Klysta tie, kurie siekia susigrąžinti mylimuosius. Patyrę išsiskyrimo psichologinį smūgį, mes maištaudami ar sielvartaudami bandome susigrąžinti mylimąjį žmogų. Nereikia prarasti savigarbos – nemaldaukite, neprašykite, nereikalaukite, negrasinkite, kad mylimasis/-oji sugrįžtų. Kad ir kaip būtų sunku – mokėkite atsisveikinti ramiai ir palinkėti sėkmės.
Lengva pasakyti, kad išsiskyrus, svarbu nesėdėti ir nepasinerti į prisiminimus, kurie tik aštrina kančią. Svarbu veikti, bendrauti. Jokiu būdu neužsidarykite vienumoje, nepamirškite savo pomėgių, darbų, veiklos, draugų. Žinoma, iš pradžių tiesiog gal darysite tai priverstinai, bet po kurio laiko pajusite palengvėjimą – jausite, kad gyvenimas meile nesibaigė.
Pagrindinė taisyklė – mylėkite save. Keiskite savo gyvenimą. Tai tik išbandymas, bet tikrai ne pabaiga. Nepamirškite savęs. Tik save mylintis, neašarotas, o besišypsantis, optimistiškas žmogus gali sužavėti kitą asmenį. Nebėkite nuo naujų pažinčių. Gyvenimas tęsiasi.
Kaip yra balta ir juoda – taip yra gyvenime meilės pradžia ir meilės pabaiga. Drąsūs žmonės sugeba išsiskirti, o neišdrįstantys to padaryti – gyvena be tikrosios meilės.
Gal geriau pakentėti trumpai, nei visą gyvenimą? Tai tavo apsisprendimas. Ir jis vienintelis, teisingiausias.
Linkiu niekada neprasti vilties.
Sėkmės, meilės ir kantrybės.
Visada Jūsų ir su Jumis
Rasa Kuodytė-Kazielienė
