Harmonija – tai darna, santaika, sąskambis, teisingas visų dalių ir visumos santykis. Tai reiškia darnų žmonių tarpusavio bendravimą, kai deramai paisoma visų dalyvaujančių pusių poreikių ir pageidavimų. Deramai – tai reiškia nei pernelyg sumenkinamas, nei pernelyg iškeliamas vienas iš asmenų.
Kaip pasiekti darnos? Idealių santykių nėra. Yra harmoningi arba chaotiški santykiai. Harmonija nebūna nuolatinė – ji kartais susvyruoja, tačiau vėl grįžta į pusiausvyrą. Tas grįžimas į pusiausvyrą itin priklauso nuo abiejų pusių noro atstatyti ramybę, susigrąžinti normalų bendravimą, pasiryžimo spręsti problemas, prisiimti asmeninę atsakomybę.
Chaosui prilyginami santykiai, kuriuose nuolat pasireiškia:
· neigiamų emocijų išsiliejimai;
· kartais tai gali būti ir neigiamai veikianti tyla, kai supykusi pusė tiesiog tyli ir nieko neįmanoma suprasti, o nežinomybė sukelia įvairių minčių ir jausmai susidrumsčia;
· nuolatiniame chaose ir įtampoje žmonės dažniausiai tampa tokie abejingi kito žmogaus orumui, jo teisėms, todėl priešingai nei pašlijusioje harmonijoje – čia galima išgirsti ir begales patyčių, ir nepagrįstų kaltinimų, nesveikų išsigalvojimų ar pavydo scenų su agresijos priepuoliais;
· chaose kiekvienas siekia ir nori įgyti privilegijų kito sąskaita, o tokioje aplinkoje negali būti sukurta tikroji harmonija. Chaotiškuose santykiuose dominuoja rungtyniavimas, galios įrodymas, pyktis, smurtas tiek psichologinis, tiek ekonominis, tiek fizinis bei seksualinis.
Lyg ir žinome, kad chaosas itin neigiamas reiškinys, tačiau visgi turime paminėti ir harmonijos maniją. Kas jai būdinga? Kodėl ji pasireiškia?
Harmonijos manija – tai pernelyg didelis noras visada išlaikyti darną ir sulaukti kitų žmonių pripažinimo, o blogiausiu atveju harmonijos manija pereina į visišką priklausomybę nuo kitų.
Taigi, kol žmogus gina savo norus chaotiškuose santykiuose ir nesvarbu kokia išraiška, t.y. šaukimu, lėkščių daužymu ir kt., tol galime teigti, kad jis visgi bando išlaisvinti save iš žalojančių santykių arba bando kovoti už savo teises santykiuose.
Harmonijos manijos apimtas žmogus tarsi suserga bejėgiškumu. Kai tik harmonijai iškyla pavojus, jis pasijunta blogai ir yra pasirengęs tuojau pat padaryti bet ką, kad viskas vėl grįžtų į savo vietas.
Patekę į harmonijos spąstus mes mokame labai didelę kainą. Pagalvok apie žemiau išvardintus dalykus. Atsakyk sau – ar nepatekai į šiuos spąstus?
· Ar neaukoji savo laiko kitiems? Pvz., draugė nori susitikti su tavimi, tačiau tu jau turi neatidėliotinų planų. Ar tu jausiesi kaltas/-a atsakydamas/-a draugei „Negaliu“;
· Ar netausoji savo nervų ir pergyveni dėl kitų daugiau nei dėl savęs? Pvz., daugiau skausmo sukelia draugo/-ės neišlaikytas egzaminas negu tavo pačios/-ties;
· Dažnai atsisakai savo norų, kad tik nereikėtų užgauti kito asmens? Pvz., sutinki eiti į kiną, nors norėtumei pabūti namuose dviese;
· Įdedi daug energijos į darnius santykius? Pvz., grįžti pavargusi/-ęs, bet puoli ruošti skanią vakarienę mylimam žmogui, nors kojos linksta iš nuovargio, akys merkiasi ir t.t.;
· Taip stengiesi dėl kitų, kad galiausiai parandi savigarbą? Pvz., leidi, kad prie draugų vaikinas/mergina pasijuoktų iš tavęs.
Jeigu bent į du teiginius atsakėte teigiamai, pasvarstykite apie harmonijos manijos galimybę. Harmonijos manija sukuria netikrą, sunkiai subalansuotą ir nelengvai išlaikomą pusiausvyrą. Dėl nuolatinės harmonijos atsisakoma savo poreikių, norų, užmirštama, kad gyvename ne tik dėl kitų, bet ir dėl savęs.
Santykiai turi būti įvairūs – ramybė, emocijų sukilimas, vėl atoslūgis ir t.t. Nieko nėra nuobodžiau už rutiną – taigi, nepaverskime ir harmonijos rutina, kuri neleis išsiskleisti jausmų, minčių ir veiksmų įvairovei.
Linkiu sveikos harmonijos.
Sėkmės, meilės ir kantrybės.
Visada Jūsų ir su Jumis
Rasa Kuodytė-Kazielienė
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Pasaulis ir aš”.
