„Vaikinai protingų merginų nemėgsta,“ – lyg koks karo šauklys garsiai pareiškia Laura. Dėl šio teiginio merginos įsivelia į aršią diskusiją, kuri virsta dideliu mūšiu dėl laimės. Kas nugali: grožis ar protas?
Vienos štai gina trumpus sijonus, kitos – gerą padėtį visuomenėje, dar kitos mano, jog vaikinams grožis nesvarbu, o yra ir tokių, kurių nuomone, per daug protingas vaikinas – gyvas galvos skausmas! Kaip yra iš tiesų? Kaip elgiamės, nejučia kovodami dėl laimės?
Grožis
Slaptas ginklas, kuris sulyginamas su seksualumu. Ypač mažuose miesteliuose yra įprasta, kad didelis kiekis kosmetikos ir trumpas sijonas (nesvarbu ant kokių kojų) ar žele sutepti plaukai yra gražu. Melas.
Nemažai vyrų vertina nedideliu kieku medžiagos pridengtą moters kūną, tačiau dar nei vienas nesakė: „Vau, kaip man patinka bučiuotis su kosmetikos fabriku!”. Tiek merginos, tiek vaikinai, visų pirma, turi būti švarūs ir tvarkingi, tačiau transvestitų karnavalo niekam nereikia.
Dar vienas iškreiptas grožio etalonas – papuošalai. Tikrai nėra gražu, kai merginos, o juo labiau vaikinai, apsikarsto papuošalais. Žiedas ant kiekvieno piršto, visokios grandinės, milijonas apyrankių ar šiaip kokių blizgučių tik parodo skonio trūkumą.
Priešingai, mokslininkų įrodyta, kad vyrą „pakabinti“ daugiau šansų turi ta moteris, kuri neužsidėjusi nei vieno žiedo, nei ta, kuri tokį nešioja. Pasąmonė gauna signalą, kad metalais apsikarstęs žmogus yra supančiotas, įsipareigojęs. Jei nori laimėti mūšį dėl laimės – verta susimąstyti.
Grožį įvertinti yra sunku – tai, kas vienam gražu – kitam gali būti pasibaisėtina. Kalbant konkrečiai apie vaikinų požiūrį į moteris, reikėtų nepamiršti, kad net jei jie ir laiko po čiužiniu „Playboy” žurnalą, tačiau tai nereiškia, kad „Playboy“ merginą šie norėtų parodyti tėvams ar kurti su ja šeimą. Gerai, kol esi jaunas, ir kiekvieną kartą pritrūkus temų pokalbiams gali „pasiglamžyti“, tačiau laikui bėgant kiekvieną kartą to nedarysi… Gyvenime turi vyrauti harmonija.
Protas
Dalykas naudingas… Tačiau ko per daug – tas nesveika. Dažnai žinias gilinantis žmogus praranda sugebėjimą būti gudriu. Suvokdamas tai, kad jis tam tikrą sritį išmano geriau nei kiti – šis tampa arogantišku. Tai būdinga ir merginoms, ir vaikiniams.
Savaime suprantama, kad bet kokį savo pranašumą nesąmoningai norisi pademonstruoti aplinkiniams, tačiau kai protas tampa beprotybe – belieka tik spjaudytis vieniems ant kitų ir kaltinti priešingą lytį: „vaikinams reikia idiočių..“ arba „visos jos kvaišos“.
Neskaitant atvejų, kai žmonės nori patenkinti tik fizinius poreikius, egzistuoja ir emocinis, dvasinis, protinis intelektas, kurie tampa svarbūs, renkantis antrąją pusę. XXI a. pelenių istorija, kai šlavėjos tuokiasi su verslininkais – tikra nesąmonė. Žmogus, kuris turi savivertę, ieško lygiaverčio partnerio, o ne pelų maišo.
Yra labai graži vienos verslininkės (turtingo tėtuko dukrytės) istorija, kai ši ištekėjo už taksisto… Tačiau reikėtų akcentuoti finalą – skyrybas. Ji – įgijusi aukštąjį mokslą, mačiusi pasaulio, jis – geriausiu atveju baigęs dvylika klasių.
Kur šių žmonių sąlyčio taškas? Tenka išgirsti apie tai, kaip merginos nori surasti tikrus princus ir tapti karalienėmis arba apie tokius, kurie pakilę nuo bokalų, taurių ir traktorių, užsimano manekenių ar kitose srityse daug pasiekusių moterų…
Taip, kaip princai žiūri tik į princeses – lygiai taip daug pasiekusioms moterims nereikia tik ką nuo plūgo (o gal nuo butelio) pakilusių artojų. Į sąvoką „protas“ reikėtų nepamiršti įtraukti mokėjimo bendrauti.
Jei esi išsilavinęs/-usi, o sutikęs/-usi patinkantį žmogų nesugebi nusišypsoti ir pasisveikinti, tai tavo žinios labai nuvertėja…
Šį neišsprendžiamą ir amžiną ginčą turėtų nugalėti lygybė. Dar sakoma, kad kur pešasi du – trečias laimi. Šiuo atveju, tai turėtų būti pasitikėjimas savimi. Be jo ir grožis, ir protas lieka bejėgiai. Tad pasitikėkite savimi, mylėkite save ir kariauti visai nereikės!
