Lietuvoje dažniau vaikinas kviečia merginą į pasimatymą, galbūt net pavaišina ją vakariene ar pietumis ir mums tai nekelia jokios nuostabos. Tačiau kaip nustebtų tokį vaizdelį pamatę Irano jaunuoliai, ar Australijos merginos.
Kiekviename pasaulio krašte karaliauja savos pasimatymų ir viliojimų tradicijos, kokios gi jos?
Pasimatymai,viliojimai ir jų tradicijos per visą žmonijos „poravimosi“ laikotarpį radikaliai pasikeitė visose šalyse. Nuo ko gi viskas prasidėjo?
Sunku patikėti, bet ankstyvaisiais laikais nebuvo jokių meilikavimų, piršimųsi ar pasimatymų. Vyrai tiesiog „gaudavo“ savo žmonas, viskas buvo iš anksto suplanuota.
Jie paprasčiausiai atvažiuodavo į merginos namus ir pasiimdavo tą, kuri tinka į žmonas.
Dauguma mūsų viliojimo tradicijų yra atsiradusios viduramžiais ir susijusios su riterių tradicijomis. Nuo tada merginos galvoja, jog vaikinas turi mokėti už vakarienę ar praleisti merginą pirmą pro duris. 1228 metais moterims buvo suteikta teisė pasiūlyti santuoką pačioms.
Nuo 1830-tųjų iki 1900 romantiška meilė buvo vis labiau neatsiejama nuo rimtų santykių.
Pasimatymų ir merginimo taisyklės buvo griežtos ir nekeičiamos. Vaikinas ir mergina turėdavo korteles su jose įrašytais savo vardais, vėliau prašmatnioje piršimosi ceremonijoje tas korteles vienas kitam atiduodavo.
Šiandien poravimosi, meilikavimo ir viliojimo tradicijos yra visiškai pasikeitusios, jos labai priklauso nuo to, kuriame pasaulio krašte pora gyvena.
Australijoje merginos daug dažniau kviečia vaikinus į pasimatymus ir moka už abu jos.
Europoje vis populiaresni tampa grupiniai pasimatymai, kai susitinka kelios poros.
Irane pasimatymai yra uždrausti. Merginos ir vaikinai gyvena toli vieni nuo kitų ir nesimato tol, kol jie būna pasiruošę santuokai, o tada viską sutvarko tėvai.
Afganistane pasimatymai taip pat labai retas dalykas, dažnesnės vestuvės.
Japonijoje ir Korėjoje jaunuoliai susilaiko nuo viliojimų ir meilikavimų, kol mokosi koledže.
Brazilijoje grupiniai pasimatymai yra visiškai nepriimtini. Žmonės vaikšto į pasimatymus, vilioja vienas kitą labai ilgą laiką iki vestuvių.
Kinijoje poros nesusitikinėja, kol jiems nesukanka 20 metų. Kinų vienišiams dažniausiai užtenka kelių pasimatymų, kad jie išsirinktų savo vienintelę/-į ir susituoktų.
Kijeve moterys nespaudžia vyrams rankų. Jos mano, kad tai nemoteriška. Pasimatymo metu ji geriau padės ranką ant savo išrinktojo rankos, nei bus susikibusi.
Daugelis amerikiečių, pagalvoję apie pasimatymą, akimirksniu įsivaizduoja pietus kartu ir seansą kino salėje.
