KLAUSIMAS: mano mokykloje merginos labai daug išmano apie seksą, yra labai patyrusios. Jos visos kalba apie tai, kaip užsiiminėjo seksu, kaip jos darė vaikinams oralinį ar jie joms, kaip užsiiminėjo petingu ir pan.
Jos diskutuoja, juokiasi, dalinasi patirtimi. Tos panelės „kietos“… Nors man ne visai taip atrodo…
Aš dar net niekada nesibučiavau su vaikinu ir niekada neturėjau vaikino, todėl jaučiuosi nepritampanti. Aš norėjau sužinoti, ar dauguma mano amžiaus merginų, apie 16 metų, tikrai turėjo tokią seksualinę patirtį ar jos tik apsimetinėja. Nejau aš nenormali?
ATSAKYMAS: būdama vyresnės kartos nei tu atstovė ir ta, kuri šiandien dirba paauglių lytinio švietimo srityje, pritariu tau, kad jūsų karta, atrodo, iš tikrųjų yra daug konservatyvesnė sekso atžvilgiu, nei mūsų paauglystės metais buvo mūsų karta.
Vis dėlto – ir tai yra svarbu – man susidarė įspūdis, kad jūsų karta jaučia didesnį spaudimą KALBĖTI arba elgtis taip, tarsi būtumėte labiau seksualiai patyrę. Jaunimas tarsi teisiamas, kad nėra seksualiai subrendęs.
Tai tiesa, tačiau tai taip kvaila, ar ne?
Paauglystėje seksualinių santykių patirtis su kiekvienais metais sparčiai didėja, pavyzdžiui, nors 2 metai nėra toks ilgas laiko tarpas, statistiškai daugiau septyniolikmečių nei penkiolikmečių yra užsiiminėję seksu su partneriu.
Paauglystės metu kiekvieni praeinantys metai reiškia pokyčius, kurie vyksta daug greičiau, nei tuomet, kai esi suaugęs: nuo tada, kai buvai 15 m. ir tapai 18 m., įvyko daug daugiau pokyčių, nei per laikotarpį, kai buvai 25 m. ir tapai 28 m.
Taip pat tau turbūt bus įdomu sužinoti, kad, kaip daug metų dirbanti su lytinį gyvenimą gyvenančiais paaugliais, galiu pasakyti, kad aš daug dažniau sulaukiu klausimų iš paauglių, kurie, nepaisant to, kokį seksualinį gyvenimą gyventų, yra nepatenkinti juo, kurie bijo apvilti partnerį, kurie nepatiria malonumo, kuriems seksas yra tarsi gyvenimo krizė, spaudimas…
Nors amžius pats savaime nėra rodiklis, leidžiantis nuspręsti, kas gali, o kas ne užsiimti seksu. Nors kuo daugiau gyvenimiškos patirties mes ir mūsų partneriai turime, kuo vyresni daromės, tuo geresnis ir geresnis tampa seksas.
Vis dėlto grįžkime nuo ko pradėjome. Aš raginu tave per daug neimti į galvą, ką daro kiti ar sako, kad daro.
Kada žmogus yra pasiruošęs seksui ar romantiniams ir seksualiniams santykiams yra labai individualu. Tai priklauso nuo to, ko tas žmogus tam tikru momentu trokšta, koks yra to žmogaus seksualumas (kaip jis tai suvokia, o ne tik kaip kiti tai suvokia) ir seksualinė tapatybė, kas yra jų partneris (jei vienas), ką jis jam/jai jaučia, ir kiek jų norai bei poreikiai yra panašūs.
Svarbu žinoti, kiek asmuo yra pasirengęs rimtiems santykiams, pavyzdžiui, pasirūpinti savo seksualine sveikata ir apsisaugojimo nuo nėštumo priemonėmis, ar sugeba pasakyti „ne“ ir „taip“ (ir sako tai, kai taip jaučiasi, o ne kai turėtų tai sakyti).
Ar žmogus jaučiasi esąs pasirengęs susidoroti su sekso pasekmėmis – teigiamomis ir neigiamomis, ar jau yra apgalvojęs etikos ir vertybių, meilės ir sekso sąryšį.
Žinau, kad kai esi paauglė, yra skaudu jaustis „autsaidere“, bet, jei tau tai padės, žinok, kad nesvarbu, kokius sprendimus daro paaugliai, dauguma vienaip ar kitaip jaučiasi nepritampantys.
Net tos „kietuolės“ labai jau stengiasi lyderiauti tik todėl, kad jaučiasi nepasitikinčios savimi. Ar tu norėtum nekokybiškų lytinių santykių, kad turėtum ką toms merginoms papasakoti? Tikrai dėl to gailėsiesi ateityje.
Aš taip pat žinau, kad, jei jauti, kad norėtum su kuo nors draugauti, ir/ar užmegzti tam tikrus seksualinius santykius, bet to negali padaryti, jautiesi sugniuždyta, ir jausmas dar labiau sustiprėja, jei tarp savo bendraamžių jautiesi esanti „išimtis iš taisyklės“.
Dėl seksualinių ar romantinių santykių stokos tu gali jaustis vieniša, ir jausmas, kad nepritampi, gali versti tave jaustis niekam tikusia. Norėčiau palaikyti tave ir išsklaidyti mitus: romantiniai ar seksualiniai santykiai ne visada reiškia, kad žmonės jaučiasi mažiau vieniši.
Užsiimant seksu yra svarbiau kokybė nei kiekybė: kitaip tariant, vien vaikino ar kokių nors seksualinių santykių praktikavimas nepadeda jaustis mažiau vieniša.
Geri, abipusiški ir harmoningi santykiai, abipusiškumu ir savitarpio supratimu pagrįstas seksualinis gyvenimas leidžia mums jaustis mylinčiais ir mylimais.
Labai daug paauglių, kurie turi merginas ar vaikinus, kurie buvo ar yra seksualiai aktyvūs, vis tiek jaučiasi nelaimingi.
Kai kurie, turėdami vaikiną ar gyvendami aktyvų seksualinį gyvenimą, pradeda jaustis net labiau vieniši nei anksčiau.
Netinkamas partneris arba netinkami santykiai netinkamu laiku, gali tikrai priversti jaustis „sumautai“, net blogiau nei tu jautiesi.
Seksas be abipusės pagarbos, kai nesi traktuojamas kaip asmenybė, kai seksas nėra dviejų žmonių ypatingo ryšio dalijimasis, o kiekvienas nori kažko sau, gali būti vienas blogiausių dalykų pasaulyje ir sukelti tikrą jausmų krizę.
Štai pats svarbiausias dalykas, kurį noriu, kad įsidėmėtum iš mano atsakymo: kai kalbame apie seksą ir romantiką, kad ir kas tau kaip asmenybei atrodo priimtina šiuo gyvenimo laikotarpiu, kas emocine ir fizine prasme tau yra „sveika“, kas seksualine ir kita prasme verčia tave jaustis gerai – nesvarbu, ką mano tavo draugai. Svarbiausia, kad tu jaustumeisi gerai ir giliai širdyje žinotum, kad elgiesi teisingai ir sieki kažko ypatingo.
