Visos ieško savo Pasakų Princo, to vienintelio, dėl kurio suvirpėtų ir širdis, ir keliai… Tačiau ar tikrai visoms reikia tobulo? Gal pakanka turtingo? „Meilė“ iš išskaičiavimo ir/ar statuso kartais priverčia kur kas labiau papūsti lūpas, pasitempti ir į darbą paleisti visus įmanomus gundymo kerus…
Klastingos medžiotojos ieško grobio – turtingų vyriškių, tam, kad susikurtų materialinę gerovę. Kad joms nieko netrūktų… Laisvę papūgoms!
Netoli vienos bižuterijos krautuvėlės susitikau buvusią gerą draugę, kuri aimanavo, kaip ekonominė krizė suplonino jos piniginę. Staiga, žvilgtelėjusi į krautuvėlės vitrinas ši giliai atsiduso: „Va, gerai būtų susirasti kokį turtingą vyriškį, kad išlaikytų. Išsispręstų visos mano problemos.“
Suklusau. Ar tikrai materialinė gerovė svarbiau už darnius, visaverčius santykius?
„Gerais norais grįstas pragaras“
Taip teigia viena lietuviška patarlė. Noras susirasti pasiturintį vaikiną (nebūtinai vestuvėms) reikalauja aukštojo pilotažo „kabinimo“ sferoje.
„Papūgos“ (taip būtų galima pavadinti blizgučių ir linksmybių ištroškusias, turtingus vyrus „gaudančias“ merginas) drąsiai skelbiasi pažinčių portaluose pabrėždamos, kad ieško pasiturinčio dosnaus vaikino, „nutūpia“ prabangesniuose klubuose ir restoranuose, kur už mažiausią kainą užsisakiusios gėrimų, laukia storesnių piniginių.
Pasišnekučiavusi su tokiu „papūgų štabu“ suprantu, kad tarp tokių merginų atsiranda ne tik savita bendravimo kultūra, bet ir puikiai įvaldyta gundymo strategija.
„Štabą“ sudaro penkios merginos, kurių pagrindinis tikslas gyvenime – susirasti turtingą vyrą. Amžius, šeimyninė padėtis nėra svarbu.
Pagrindiniai kriterijai – dosnumas ir tai, jog turtingas vyriškis nebūtų linkęs smurtauti. Visą dieną lankiusios grožio salonus, sporto sales ir parduotuves vakare jos eina gaivinti po darbo dienos pavargusių savo rėmėjų.
Ne, tai ne šiaip paprasta prostitucija. Jei vaikinas nori – santykiai gali būti oficialūs. Pasak merginų, tokių pasitaiko nemažai. Turtingi vaikinai neturi gerų bendravimo įgūdžių, yra kuklūs, bet dosnūs.
Dalia pasakoja draugėms, kad jos vaikinas atvežė jai prabangų vėrinį, bet pamiršo auskarus. Draugės bando jai patarti, kad ši nepiktnaudžiautų kaprizų rodymu, nes šis gali ją palikti.
Mergina išrėžė aiškų ir stulbinantį atsakymą: „O ką? Aš gi jį puošiu!” Ginčytis ar kažką pridurti nedrįstu.
Šventoji prostitucija
Tačiau ne visos „papūgos“ yra susibūrusios į būrelius, kitos veikia vienos. Tikslas – ne tik gauti materialinės naudos, bet ir ištekėti. Tačiau nereikia stebėtis – kai yra paklausa, yra ir pasiūla…
Gerai uždirbantys 40-50 metų vyrai ieško jaunų merginų, kurias galėtų vesti ir išlaikyti. Dažniausiai tokių, kurios kilusios iš mažų šalių arba miestelių.
40-metis turkas, užsiregistravęs vienoje lietuviškoje pažinčių svetainėje, pasakoja, kad jam Baltijos šalis rekomendavo draugas iš Londono, kuris sėkmingai vedė 20-čia metų jaunesnę lietuvaitę.
Štai rusaitė Nataša už 30 metų vyresnio amerikiečio ištekėjo būdama vos 16-os, angliškai mokėdama pasakyti tik „I love you“ ir „My name is Nataša“.
Tikslas – pabėgti iš skurdo mažame Rusijos miestelyje, pamatyti Ameriką ir tapti modeliu. Tad tai, ką tam tikra prasme būtų galima vadinti prostitucija, kuo puikiausiai antspaudu pase „pašventina“ Santuokų rūmai.
Auksinis narvelis
Susituokti ir gyventi – viena, bet kaip miegoti su 30 ir daugiau metų vyresniu vyru? Dalia vėl pateikia „žudantį“ argumentą: „Naktį visos katės juodos…“
Tačiau susiradus turtingą rėmėją ar vyrą, neužtenka vien tik mėgautis blizgučiais. Merginos turi pagalvoti ir apie tai, kas jų laukia, jei staiga iširtų santuoka ar vaikinas/vyras susirastų kitą.
Tokių „meilės tarnaičių“ ieškotojai, tokius santykius suvokia kaip sandėrį, dėl to neretai tuokiantis reikalauja pasirašyti vedybinę sutartį. Tokiu atveju reikia gerai pasukti galvą, kaip „išplauti“ kuo daugiau pinigų iš svetimos kišenės nenumatytiems atvejams.
Užsimiršus, kad pasaka gali baigtis gali tekti lėkti į gatvę taip, kaip stovi. Pasak tokių „papūgėlių“, gerai, jei vaikinas yra pametęs galvą ir sekioja iš paskos, tačiau net ir didelis susižavėjimas gali baigtis. Mergina tampa daiktu.
Bijodama likti viena (be pajamų šaltinio), ši turi priimti visas išlaikymo sąlygas: nuo to, ką, kada ir kaip kalbėti ar neklabėti, kaip rengtis, ką daryti lovoje ir kartais net kentėti smurto proveržius.
Mergina atsiduria auksiniame narvelyje, pataikauja, bando prisigerinti, nors dažnai anksčiau ar vėliau lieka gatvėje. „Katyte, nepyk, mūsų charakteriai nesutampa, nieko neišeis,“ – paprastas ir lengvas būdas nutraukti finansavimą.
Lengvai įgyjamų vertingų dalykų nebūna, o tai, kas lengvai įgyjama – ilgainiui tampa nebeįdomu. Vis daugiau žurnaluose perskaitytomis „laimingomis“ istorijomis susižavėjusių merginų, „gaudo“ turtingus vyrus pamiršdamos, kad ir pačios gali šio to pasiekti ir turėti tvirtą pagrindą po kojomis.
Aišku, matyt, laimingos tos, kurios po sėkmingų skyrybų gauna keliolikos milijonų išmoką, tačiau taip „pasiseka“ retai.
Savaime suprantama, jog natūralu, kai vaikinas dovanoja dovanas merginai ar kad vyras išlaiko žmoną, kuri gimdo ir augina vaikus, tačiau blizgučių ieškančioms reikėtų nustoti svajoti, prisimenant Pelenės istoriją, ir prisiminti, kad norint turėti karalių – pačioms reikia būti karalienėms.
Tad siekite, pasiekite, kad niekas negalėtų uždaryti jūsų kaip „papūgų“ į auksinius narvelius!
