KLAUSIMAS: noriu paklausti, kaip elgtis su klasioke, kuri yra hyperaktyvi. Ji negalinti nustygti vietoje, ji viską drasko, plėšo, kramto nagus, trukdo kitiems klasiokams ir mokytojams, kišasi kur nereikia, kalba vien apie ligas, pusę gyvenimo jau praleido ligoninėje, nes turi problemų su širdimi.
Ji labai jautri, dėl visko verkia, pyksta, replikuoja viską, kai ką nors neteisingai padarau, vis kišasi į mano pokalbius, kai kalbu su kitu asmeniu, neišklauso mano nuomonės, vis nori man padėti.
Man ji yra labai keista, gyvena savame pasaulyje. Jos nekenčia keli klasiokai ir aš nesuprantu, kaip dar gali bendrauti su tokia kvaile mūsų klasiokės.
Man tikrai sunku prisitaikyti prie klasės, bet stengiuosi, bendrauju su visais vienodai, jei kiti nenori bendrauti, nebendrauju. Neparodau, kad esu silpna.
Labai prašau patarkite, kaip prie tokios klasiokės prisitaikyti, gal su ja pradėti daugiau bendrauti? Nors ji ir turi geriausią draugę klasėje. Aš tiktai nenoriu pasidaryti beprote kaip ji!
ATSAKYMAS: tu tikrai nepasidarysi beprote. Tau truputį „čiuožia stogas“. Tu gali su manimi nesutikti, bet man atrodo taip. Tavo ir tavo klasiokių santykiai kažkodėl suprastėjo.
Gal jūs ir nesipykstat, bet tau trūksta dėmesio iš jų. Jeigu panelės nesisveikina, tu turi jaustis labai nejaukiai. Bet gi turi būti kokia nors to priežastis. Nei tu pasikeitei, nei kitos nepasidarė neatpažįstamos.
Jeigu draugės sako, kad tu elgiesi kitaip, negu anksčiau, ko gero jos iš dalies teisios. Tu pradėjai daugiau replikuoti, piktai juokauti, pašiepti. Kuo blogiau savo širdyje jautiesi, tuo aštriau išorėje pasireiški. Pati apie save rašai, kad kartais jautiesi silpna, bet stengiesi to neparodyti. Bet tavo draugės mato tik tavo šiurkštų elgesį, jos nežino, kad viduje tu būni pasimetusi ir jautri. Jos mato spyglius, o tu jautiesi su plonyčiu kailiuku, kurį tais spygliais stengiesi apsaugoti.
Vaizdingai ir įspūdingai aprašei klasiokę, kuri tave nervina savo elgesiu, nuomone ar išvaizda. Žinok, kad kiekvienam iš mūsų kartais nepatinka arba yra neartimas koks nors žmogus. Netgi nesvarbu, ką jis daro. Tiesiog mus nervina ir tiek. Taigi, tau tokiu žmogumi tapo klasiokė. Ji būna savimi, bet veda tave iš kantrybės.
Jeigu tau nepatinka, kada ji pertraukia tave, pasakyk jai: „noriu pabaigti sakinį”, jeigu siūlo patarimą, kurio tau nereikia, tik pasakyk: „ačiū už patarimą”.
Kiekvienas žmogus yra kitoks. Yra rėksmingesnių, yra tylesnių, yra mėgstančių pasirodyti, yra spontaniškų, yra rimtų ir juokingų žmonių. Kiekvienas žmogus yra truputį kitoks.
Nedėk tiek daug pastangų prisitaikyti. Elkis natūraliai, bet nebūk šiurkšti.
Kai tave „užknis“ koks nors poelgis, taip ir pasakyk: „Tavo poelgis mane išvedė iš kantrybės”, bet nežemink kito žmogaus savo žodžiais. Pažeminimas būtų sakyti: „Esi kvailė”.
Jeigu kartais jautiesi liūdna, pabūk liūdna truputį. Pasakyk sau, kad tu dabar liūdi.
Kartais gali pasijausti ir atstumta. Būk ori ir kurį laiką laikykis atskirai.
Kartais gali patirti ir klaikų pavydą, kai matysi kaip toji mergaitė bendrauja, susilaukia dėmesio ar palaikymo. Pavydėti irgi žmogiška, bet labai sunku. Tiems, kam mes pavydime, labai norisi pakenkti. Išmok pavydėti, bet nekenkti savo draugei.
Pasiguosk ir paverk į pagalvę kartais, klausydamasi geros muzikos. Papasakok savo kaimynei arba šuniui, kaip kartais būna sunku. Beje, kiek žinau, šunys yra vieni iš pačių geriausių ir nuoširdžiausių klausytojų.
Paklausk draugių, kaip jos tau patartų elgtis. Tikrai išgirsi geranoriškų patarimų.
Reikia atkakliai, bet švelniai kovoti dėl savo vietos po saule. Aš labai norėčiau sužinoti, kaip tau seksis.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
