KLAUSIMAS: prieš kelis metus aš buvau savo geriausios draugės namuose. Prieš einant miegoti, mes kalbėjomės. Kai ji manęs paklausė, ar aš masturbuojuosi, aš atsakiau, kad taip.
Tuomet ji pradėjo trinti savo klitorių ir glostyti manąjį. Po to ji manęs paklausė, ar aš kada nors bučiavausi su mergina ir, kai pasakiau, kad ne, mes pradėjome bučiuotis ir glamonėtis.
Aš žinau, kad nesu lesbietė, bet tai, ką mes darėme, man patiko. Ar normalu, kad merginos tai darytų kartu?
ATSAKYMAS specialistų nuomone, seksas tarp tos pačios lyties atstovų yra toks pat normalus reiškinys kaip ir seksas tarp skirtingų lyčių atstovų.
Kitaip tariant, normalu ir visais laikais tarp visų lyčių ir rasių žmonių buvo paplitęs seksualinis bendravimas ir savo seksualumo tyrinėjimas kartu.
Ši konkreti situacija, kurią tu aprašei, paplitusi tiek tarp merginų, tiek tarp vaikinų, ypač jaunų, nors homofobija ir atgrasina kai kuriuos žmones nuo kalbėjimo apie tai.
Apie bendrą masturbaciją su tos pačios lyties draugais jau žinoma daugelį metų. Tai nieko naujo.
Paauglystėje žmonės yra mažiau išrankūs ir turi mažesnį seksualinių partnerių ratą. Jaunų žmonių seksualumas dar tik formuojasi ir jis yra kaip ir bet koks kitas tapatumo vystymosi etapas.
Tam, kad sužinotum, kas tau patinka arba labiau patinka lovoje, reikia eksperimentuoti ir išnaudoti visas galimybes, žinoma moralės ribose.
Juk kol neparagavai pomidoro, tai nežinojai, ar tau iš tikrųjų patinka pomidorai. Be to, jei paragavai vieną pomidorą ir patiko, tai galbūt todėl, kad pakliuvo labai skanus pomidoras…
Jei būtum jo paragavusi vasario mėnesį, kai jie yra žali, tikriausiai būtumei nusispjovusi. Supranti ką turiu omenyje?
Atmink, nebūtinai kiekvienas turi užsiimti seksu su tos pačios lyties atstovu, kad suprastų savo seksualinę orientaciją. Seksualinė orientacija yra kai kas daugiau, nei seksas: tai yra lytis prie kurios mus fiziškai ir emociškai traukia, kurią mes įsimylime.
Taigi, nors seksualumo tyrinėjimas nėra būtinas ar privalomas, kad galėtume išsiaiškinti savo seksualinę orientaciją ir savo seksualumą, seksualinis tyrinėjimas su partneriais dažniausiai padeda išspręsti šį klausimą.
Mes gyvename tikrai homofobiškoje ir heteroseksualioje kultūroje, kur normalu, kad heteroseksualūs žmonės, prieš surasdami tą vienintelį partnerį ir užsiimdami seksu, kuris jiems labiausiai patinka, turi įvairios seksualinės patirties su priešingos lyties atstovais.
Todėl, kad mes gyvename tokioje kultūroje, neretai manoma, kad heteroseksualumas yra privalomas dalykas: kad kiekvienas yra heteroseksualus ir reikia gelbėti tuos kelis, kurie nukrypsta nuo šios normos.
Visgi, remiantis seksualumo ir sociologijos studijomis, tai klaidinga prielaida.
Labai dažnai seksualinių/romantinių jausmų srityje žmogus nesielgia 100 proc. kaip heteroseksualas ar kaip homoseksualas.
Iš tikrųjų pasaulyje tik nedaugelis žmonių yra šio spektro kraštuose. Dauguma yra kažkur ties viduriu, net jei juos – emocionaliai ar seksualiai – traukia kažkurios lyties atstovai, arba jei jie nori mylėtis tik su priešingos lyties atstovais.
Gali praeiti daug laiko, kol suprasime, kokios lytinės orientacijos esame bei su kuo norėtume būti, su kuo mums patinka mylėtis. Dažniausiai tai kur kas daugiau nei partnerio lytis. Jei tai būtų susiję tik su lytimi, tuomet heteroseksualius žmones trauktų bet kuris priešingos lyties atstovams, o taip juk nėra.
Su kuo mes norime būti, ką mes mylime, su kuo mes norime mylėtis priklauso nuo daugybės faktorių ne tik lyties: dažniausiai tai susiję su žmogaus asmenybe, išvaizda, bendravimu, jausmais, siekiais.
Lytis yra tik vienas faktorius: ji nelemia mūsų asmenybės, nelemia mūsų santykių ir mūsų seksualumo apskritai.
Nors tai, ką tu papasakojai, yra labai normalu ir įprasta, aš patariu per daug nesirūpinti, ar esi normali. Kalbant apie seksualumą, daug svarbiau yra ne tai, kad mes visi „normalūs”, bet kad mūsų seksualumas yra nuoširdus ir mums patinka, jis yra fiziškai ir emociškai sveikas dalykas.
