Kai kurių kilmė yra psichologinė, bet jie lygiai taip pat „pririša“ ir žaloja. Pornografija – toks pat žalingas polinkis kaip ir kokainas. Neapsisaugojus reikiamu momentu, įspūdžiams imlus žmogus gali tapti visą gyvenimą kankinančio įpročio vergu.
Teigiamas „ne“
Dešimt Dievo įsakymų žinome visi. Akylesni pastebės, kad du iš jų kalba apie geidulius: „Nesvetimauk“ ir „Negeisk svetimo vyro ar žmonos“. Tačiau įdomu tai, kad visi neigiami Dievo įsakymai turi du teigiamus aspektus.
Kai Dievas draudžia daryti vieną ar kitą dalyką, tai dar nereiškia, kad draudžiama patirti teigiamus jausmus seksualiniame gyvenime ar norima atimti kitus gyvenimo malonumus. Pirmiausia Dievas nori tave apsaugoti, antra, nori suteikti tau dar vieną
galimybę.
Svarbiausias organas
Pirmiausia Dievas nori apsaugoti jus bei jūsų galingiausią, delikačiausią ir patį jautriausią lytinį organą – smegenis. Taip, jūsų galingiausias lytinis organas yra jūsų galvoje, tarp jūsų ausų, o ne tarp kojų.
Kai kas iš jūsų gali nusistebėti: „Ką mano protas turi bendra su seksu ir pornografija?“ Vaikinai, pabandykite „išjungti“ savo protą ir drauge išlikti lytiškai susijaudinę.
Tai neįmanoma, nes susijaudinimas kyla jūsų smegenyse. Sakote: „Gerai, tai man aišku, bet ką mano protas turi bendra su būsimomis vedybomis, meile, lytiniais santykiais tarp manęs ir mano žmonos ar netgi dabartiniu mano lytiniu gyvenimu?“
Lova ir atmintis
Per pornografiją į atmintį prikraunama informacijos, kuri tampa sutuoktinių tarpusavio santykių pagrindu. Susikuriami vaizdai, kurie per vedybinį gyvenimą ne kartą išnyra iš atminties.
Vienas vyras pasakojo, kad nuo pirmos vedybinio gyvenimo nakties kas kartą, kai jiedu su žmona mylėdavosi, jį užplūsdavo prisiminimai apie anksčiau matytus pornografinius vaizdus, kurių niekaip negalėjo atsikratyti.
Skundėsi, kad tai žlugdo jų tarpusavio santykius, kad jaučiasi kaltas. Jis netgi prarado norą mylėtis. Taigi, tada, kai buvo septyniolikos, kai jo galvoje pradėjo formuotis santykių su moterimis modelis, kurio prasmė galutinai atsiskleidė jam vedus.
Keturi laipteliai žemyn
Pornografijos poveikį galima suskirstyti į keturias fazes.
Pirmiausia tai pasireiškia tam tikra priklausomybe. Pornografinę medžiagą vis norisi žiūrėti ir žiūrėti, siekiant lytiškai susijaudinti.
Kita fazė vadinama eskalacija, t.y. kai žiūrint pornografinę medžiagą, norisi patvirtinti vis stipresnius jausmus ir susijaudinimą. Todėl ieškoma pikantiškesnių, drastiškesnių, vulgaresnių vaizdų.
Toliau – abejingumas. Erotinės nuotraukos ir filmai greitai praranda stimuliavimo galią. Pornografija tampa nuobodi. Matomi vaizdai nebesukelia susijaudinimo, žiūrint juos emociškai nedalyvaujama ir nebeįsitraukiama.
Žiūrovas nori ko nors daugiau ir įspūdingesnio. Anksčiau ar vėliau jis prieina ribą, kai jau peržiūrėjo viską, ką vyras ir moteris gali daryti kartu. Jis matė žmogaus kūną iš įvairių taškų, ir erotiniu požiūriu šis jo jau nebedomina.
Paskutinė fazė pasireiškia siekiu įgyvendinti matytus vaizdus. Tai, kas buvo stebima, faktiškai tampa seksualinio elgesio dalimi. Dalis pornografijos pagautų vyrų pradeda domėtis iškrypimais.
Užsigeidžia šlykščiausių dalykų pasaulyje. Kaip žmogų gali sujaudinti tokie nesuvokiamai šlykštūs dalykai? Dažniausiai tai „nekaltos“ pornografijos rezultatas, kuri kai kuriems asmenims sukelia pačių blogiausių padarinių.
Theodoro istorija
Jis buvo niekuo neišsiskiriantis Amerikos vaikas. Turėjo atsidavusius ir mylinčius tėvus. Jam gerai sekėsi mokykloje, buvo aktyvus, mokantis bendrauti, politiškai aktyvus, labai simpatiškas, patrauklus jaunuolis.
Tačiau būdamas trylikos prie namų rado dėžę su „švelnios“ pornografijos leidiniais. Tai iš karto „pagavo“ berniuką. Įpratęs prie seksualinio smurto vaizdų, patirdavo pasitenkinimą, žiūrėdamas kaip kankinamos moterys.
Kai žiūrėti nusibodo, troškimus iš savo vaizduotės perkėlė į realybę. Theodoras Bundis žiauriai nužudė 28 jaunas moteris ir mergaites.
Psichologas Jamesas Dobsonas savo knygoje „Gyvenimas ant bedugnės krašto“ pateikia priešmirtinį pokalbį su Tedžiu. Štai ką jis pasakojo likus 17 valandų iki egzekucijos: „Suvokiau, kad daugiau nebesugebu to kontroliuoti, kad ribos, įdiegtos dar vaikystėje, nebegalėjo manęs apsaugoti nuo kito žmogaus žalojimo.
Žinau vieną – pornografija padarė man įtaką ir buvo esminis veiksnys, skatinęs žiauriai elgtis.(…) FTB serijinių žmogžudysčių tyrimai parodė, kad visų serijinių žudikų pomėgis – pornografija. Aš nenoriu mirti. Tačiau visuomenė nusipelno būti apsaugota nuo manęs ir tokių kaip aš“.
Mokytis žiūrėti į pasaulį
Pagalbą teikiantys specialistai yra optimistiški, tačiau atsargūs. Vienas iš jų teigia: „Gera žinia, kad išsivaduoti įmanoma. Bloga žinia – teks daug dirbti“. Tas darbo sunkumas glūdi disciplinoje – juk save tramdyti nelengva, o kartais ir skausminga.
Akys – durys, į kurias pasibeldžia tokie monstrai kaip pornografija. Todėl turime mokytis žiūrėti į pasaulį, būti griežtam sau, laikytis savo įsitikinimų, nepataikauti sau. Be to, gali būti tikras, kad minčių ir sielos skaistumas nepasiekiamas vien žmogiškomis pastangomis.
