Tavo pažįstama sutiko šį vakarą nueiti su tavimi į pasimatymą? Gavai pagrindinį vaidmenį spektaklyje ir nori su kuo nors pasidalinti savo džiaugsmu? Tau nepavyko patekti į mokyklos komandą ir norėtum sulaukti paguodos? Į ką visų pirma kreipsies tokiais atvejais? Jei esi toks kaip daugelis vaikinų ar merginų, tai greičiausiai pasidalinsi savo jausmais su draugais, o ne su tėvais.
Kai buvai mažesnis, tavo mama ir tėtė pirmieji išgirsdavo tavo geras naujienas arba problemas. Taigi kas nutiko? Kodėl anksčiau buvo taip paprasta kalbėtis su tėvais, o dabar taip sudėtinga?
Pokyčiai, keičiantys bendravimą
Lytinio brendimo metu keičiasi ne tik tavo kūnas. Keičiasi ir tavo protas. Šis emocinis vystymasis keičia tavo santykius su aplinkiniais.
Kai kurios draugystės tampa rimtesnės, kitos – nutrūksta, keičiasi ir santykiai su tėvais. Svarbu sukurti savo asmenybę, išsiaiškinti interesus, kurie padės tau virsti savarankišku ir savimi pasitikinčiu suaugusiuoju.
Žmogaus protas paauglystėje vystosi keliais būdais. Šiuo laikotarpiu išmokstama ne tik spręsti problemas ir priimti atsakingus sprendimus, tačiau taip pat formuojasi vertybės ir įsitikinimai, asmuo pradeda geriau nei bet kada pažinti save.
Nesunku suprasti, kaip šie pokyčiai keičia santykius su suaugusiaisiais.
Tu jautiesi užtikrintas savo sugebėjimais, tau norisi pačiam priimti sprendimus ar išspręsti problemas, tačiau tavo tėvai tebelaiko tave vaiku. Tu nori išbandyti kažką naujo, tačiau tėvai nesupranta, kam tau to reikia?
Paaugliams svarbu atsiskirti nuo tėvų, kad atrastų save. Paauglystė – tai tas laikotarpis, kai tarp tėvų ir vaikų kyla daugiausiai konfliktų.
Kad pasijustų nepriklausomi, kai kurie paaugliai nesutinka, prieštarauja ir sukyla prieš tėvus. Kiti nori išsakyti savo nuomonę, bet nutyli ją, nes nenori nuliūdinti tėvų.
Visi šie pokyčiai gali žlugdyti žmogų, įpratusį artimai bendrauti su tėvais. Kaip elgtis, kad tavo balsas būtų ne tik išgirstas, bet ir gerbiamas?
Nenustok bendrauti
Geriausias ginklas, kurį gali panaudoti, bendraudamas su tėvais ar kitais suaugusiaisiais, yra nenustoti su jais kalbėtis, neignoruoti jų.
Pasistenk kalbėtis su tėvais apie kasdienius reikalus ir taip išlaikyti ryšį. Tai nereiškia, kad turi sakyti jiems viską. Gali paklausti, kaip jiems praėjo diena, užuot kalbėjęs tik apie save.
Deividas iš savo patirties sužinojo, kaip bendravimo trūkumas gali sukelti dar didesnes problemas. Kai jis pietų metu užsiminė, kad ketina dalyvauti mokyklos vaidinime, jo mama ištisas savaites jo apie tai klausinėjo.
Deividui atsibodo jos nuolatiniai klausimai, kurie dar labiau padidino įtampą, kurią jis jautė. Taip pat jam pradėjo atrodyti, kad ji pernelyg kišasi į jo gyvenimą.
Jis nenorėjo mamai pasakoti visų smulkmenų kaip anksčiau. Užuot pasakęs mamai, kaip jis jaučiasi, jis nusprendė daugiau niekada nebepasakoti mamai, kuo užsiima. Deja, tai tapo kliūtimi, tėvai ėmė juo nepasitikėti.
Ką Deividas padarė blogai? Mama visai nenorėjo daryti jam spaudimo. Ji nuoširdžiai domėjosi jo užsiėmimais ir norėjo parodyti palaikymą – ji net nepagalvojo, kad Deividui jos klausimai galėjo pasirodyti įkyrūs.
Kadangi jie apie tai nepasikalbėjo, nesupratimas tarp jų didėjo. Kai Deividas nustojo kalbėtis su mama apie savo draugus ir užsiėmimus, ji padarė išvadą, kad jis kažką slepia. Ji nustatė komendanto valandą ir kitokius apribojimus, kurie Deividui atrodė neprotingi.
Geresnis sprendimas Deividui būtų buvęs pasikalbėti su mama apie spaudimą, kurį jaučia. Tavo tėvai galbūt puikiai tave suprasdavo, kai buvai mažas, tačiau nesitikėk, kad tai tęsis, tau tapus paaugliu. Pasakyk jiems – taip švelniai, kaip tik gali – kaip jautiesi ir dėl ko.
Kitas būdas, kad tėvai mažiau klausinėtų yra pačiam pasakoti. Tuomet bendravimo vadžios bus tavo rankose. Kuo daugiau informuosi suaugusiuosius apie savo kasdienius reikalus – netgi tokius buitinius kaip, pavyzdžiui, kas nuvežė tave į treniruotę – tuo mažiau jie klausinės.
Kasdienis bendravimas turi ir kitą privalumą: tai parodo tėvams, kad esi subrendęs ir pakankamai atsakingas, kad priimtum teisingus sprendimus.
Pavyzdžiui, Marija žinojo, kad jos tėvams bus įdomu, kodėl ji nusprendė važiuoti į treniruotę su Jania, o ne su Simu, su kuriuo paprastai važiuodavo. Tačiau kai ji pasakė tėvams, kad taip nusprendė todėl, kad, jos manymu, Simas važiuoja per greitai, tėvai pagyrė jos sprendimą.
Kalbėtis su tėvais ne visada paprasta. Kartais tenka nusivilti. Tačiau pasistenk nepasiduoti. Tėvams gali prireikti šiek tiek laiko, kol jie apsipras su mintimi, kad jų vaikas tampa savarankišku žmogumi.
Tėvai nenori, kad jų sūnus ir dukra kentėtų, nuo „neteisingų“ savo sprendimų. Daugeliui tėvų atrodo paprasčiau tiesiog įsikišti ir perimti kontrolę vien todėl, kad jie mano, jog didesnė jų gyvenimiška patirtis leidžia jiems priimti geresnius sprendimus. Jei tavo tėvai elgiasi būtent taip, pasikalbėk su jais apie tai.
Reikšk nesutikimą pagarbiai
Tėvai irgi yra žmonės, jie gali jaustis įskaudinti, kai jų požiūriui prieštaraujama. Tėvai gali asmeniškai priimti savo vaikų prieštaravimus ypač, jei abejojama vertybėmis, kurios tėvams labai brangios, tokiomis kaip religiniai ar politiniai įsitikinimai.
Taigi, kaip pareikšti savo nuomonę, neįskaudinant kito? Atsimink šią taisyklę: „nesutik be įžeidimų“.
Svarbu kasdien elgtis ir kalbėti pagarbiai. Venk sarkazmo, rėkimo, tėvų žeminimo. Tuomet tau bus žymiai lengviau pasiekti tai, ko nori.
Neverbaliniai veiksmai sustiprina pagarbios kalbos poveikį ir parodo, kad tu tikrai turi galvoje tai, ką sakai. Jei esi supratingas ir paslaugus savo tėvams, mokytojams, treneriams kasdienėse situacijose, tai rodo, kad gerbi juos.
Be to, pagarbus elgesys rodo brandą. Matant pagarbų ir brandų tavo elgesį, tėvams lengviau suprasti, kad jų vaikas jau suaugęs ir dėl to gali priimti svarbius sprendimus pats.
Kaip nesutikti su tėvais?
Be abejo, ne visiems tėvams vienodai gerai sekasi padėti tau bendrauti su jais. Tėvai gali padėti, išklausydami ir gerbdami savo vaiko nuomonę, net jei ji prieštarauja jų požiūriui.
Jei tavo tėvai nesupranta tavęs, išbandyk šiuos teigiamus prieštaravimo būdus:
· Nepriimk visko asmeniškai. Jei tave kažkas nuliūdino, prisimink, kad taip jaustis tave privertė tėvų idėja arba nuostata, o ne jie patys.
· Venk tėvų įsitikinimų niekinimo. Užuot pasakęs „tai nesąmonė“, geriau pasakyk „aš nesutinku su tuo štai dėl kokių priežasčių“.
· Nevenk žodžio „aš“, kalbėdamas apie savo jausmus, mintis, norus ir poreikius. Žodžio „jūs“ naudojimas parodo visai kitą nuostatą ir gali sukelti ginčą.
Pavyzdžiui, užuot sakęs „jūs visada primenat man apie namų ruošą trečiadienį, nors žinote, kad aš turiu labai daug namų darbų“ gali pasakyti „esu įsitempęs, nes turiu šiandien labai daug namų darbų. Gal galiu atlikti šiuos darbus rytoj?“
· Išklausyk kitą nuomonę. Kai taip elgsiesi, bus didesnė tikimybė, kad ir tavo nuomonė bus išklausyta.
Kaip kalbėti intymiomis temomis?
Tavo treneris trenkė tau. Tavo klasės draugas buvo suimtas dėl vagystės iš parduotuvės. Tavo geriausias draugas bandė nusižudyti. Yra momentų, kai tau būtinai reikia tėvų pagalbos.
Iškelti jautrią temą gali būti nelengva, tačiau kartais tėvai tave pažįsta geriu nei tau atrodo. Paaugliams, kurių bendravimas su tėvais yra nuolatinis ir artimas, apie sunkumus kalbėti yra lengviau.
Štai keletas patarimų, kaip pradėti pokalbį su tėvais kokiu nors sudėtingu klausimu:
· Iš anksto suplanuok ką nori pasakyti. Klausimo apmąstymas iš anksto ir svarbiausių žodžių įsiminimas palengvins pokalbį. Užsirašyk tris svarbiausius dalykus, kuriuos nori, kad tėvai sužinotų (daugelis suaugusiųjų taip pat naudojasi šiuo metodu: tai padeda sudėlioti prioritetus ir sutelkti pokalbį į tai, kas svarbiausia). Taip pat gali pasistengti numatyti, kaip reaguos tavo tėvai, ir suplanuoti veiksmingiausią atsaką.
· Leisk jiems aiškiai suprasti, kad nori kai ką aptarti. Kad būtum tikras, jog gausi visą jų dėmesį, kalbėk aiškiai ir tiesiogiai. Pasakyk „yra vienas svarbus dalykas, apie kurį noriu su jumis pakalbėti“, o ne „ei, kai turėsit laivą minutę, pakalbėsim, gerai?“.
Žinoma, jei klausimą svarbu aptarti nedelsiant, reikės veikti greitai. Paruošk juos, pasakydamas, kad nori jų dėmesio svarbiu klausimu.
· Pasirink tinkamą laiką pokalbiui. Pradėk pokalbį tada, kai žinosi, kad tėvai yra mažiau užimti ir gali skirti tau daugiau dėmesio. Net gali paprašyti jų skirti tau valandą, kad būtum tikras, jog gausi visą jų dėmesį.
· Užsirašyk. Kai kuriems žmonėms lengviau mintis dėstyti raštu. Gali duoti tėvams paskaityti tai, ką parašei, o tada pradėkite kalbėtis.
Nesvarbu, kokie geri būtų tavo santykiai su tėvais, bus akimirkų, kai tau reikės mažiau artimų žmonių patarimo ar pagalbos. Jei nedrįsti su tėvais kalbėti tam tikrais klausimais (pvz. apie seksą) arba jei tiesiog nori pirma pakalbėti su kuo nors kitu, visada galima rasti kitų suaugusiųjų, kurie, tau paprašius, išlaikys pokalbį paslaptyje, nebent jiems pasirodytų, kad tavo sveikatai ir gerovei gresia pavojus.
Jei turi problemų su draugais, mokykla, mokytojais ar tėvais, galėtum pakalbėti su mokykloje dirbančiu psichologu. Jie skirti būtent tam, kad suteiktų tau pagalbą šiais klausimais.
Medicininiais klausimais ir sekso tema gali pasikalbėti su mokykloje dirbančia medicinos seserimi, šeimos gydytoju arba ginekologu.
Kiti šeimos nariai, tokie kaip teta, dėdė ar vyresnis brolis, taip pat gali suteikti išmintingų patarimų ar paguodos. Pokalbis su artimo draugo tėvais taip pat gali būti naudingas. Jie net gali padėti nuraminti tavo tėvus, jei jie baiminasi dėl tokių dalykų kaip tavo pasimatymai ar miegojimas draugo namuose.
Jei lankai bažnyčią, tavo dvasinis vadovas ar jaunimo grupės lyderis gali būti geras patarėjas. O jei sportuoji arba lankai dramos būrelį, gali asmeniniais klausimais pasikalbėti su treneriu arba būrelio vadovu.
Net jei mieliau tam tikromis temomis kalbėtumeisi su draugais, yra situacijų, kai pokalbis su suaugusiaisiais yra būtinas. Jei manai, kad tau gresia fizinis arba psichologinis pavojus, svarbu pakalbėti su atsakingu suaugusiu žmogumi.
Jei nerimą kelia rimta draugo problema, negalvok, kad pakalbėjęs su suaugusiaisiais pridarysi dar daugiau problemų draugui. Laukti „tinkamo laiko“ gali būti pavojinga, jei kalbama apie draugą, kuris žada nusižudyti.
Suaugęs žmogus yra labiau patyręs, todėl gali greičiau surasti tinkamiausią specialistą, suteiksiantį pagalbos tavo draugui.
Bendrauti su tėvais šiuo metu gali atrodyti nelengva, tačiau yra tikimybė, kad laikui bėgant bendravimas palengvės.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
