Kai už lango vasara ir šviečia saulė, tikra nuodėmė sėdėti namie. Traukia į miestą ar prie ežero. O išėjęs į viešumą, negali nė ramiai per gatvę pereiti: aplinkui šitiek daug gražių merginų! Jos tokios seksualios: nevengia trumpų sijonų, gilių iškirpčių ar labai aptemptų drabužių.
Kai pamatau paneles, taip gundančiai apsirengusias, pradedu suprasti: gyvenimas yra. Kartais norisi tiesiog atsisėsti ant suoliuko, pasiimti butelaitį gaivinančio gėrimo, ir nužiūrinėti visas praeives bei fantazuoti, kaip gera būtų atsidurti jų draugijoje.
Pastebėjau, kad būtent vasarą hormonų pusiausvyra labiausiai sutrinka. Dabar labiausiai norisi draugauti, mylėti ir būti mylimam. Įdomu, kodėl? Tikriausiai tai – dėl saulės… O dar įdomiau sužinoti, kiek ta draugystė ar „meilė“ trunka? Tikriausiai iki vasaros galo, kai atėjęs ruduo, lietumi ir blogu oru „nugesina“ tuos hormonus.
Vasarą aš labiausiai linkęs ieškoti poros. Visgi mane mažai domina, ar santykiai bus ilgalaikiai, ar ne. Kodėl taip yra? Netikiu, kad esu vienintelis „bachūras“ su tokiais norais ir tokiomis mintimis.
Gaila, tikriausiai nerasime statistikos apie tai, kiek laiko poros išdraugauja, pradėdamos draugauti vasarą. Manau, skaičiai būtų gana įdomūs.
Galėčiau galvą guldyti, kad dauguma porų išsiskiria nepratempusios nė pusmečio. Ir aišku, kodėl. Vasarą mes labiau koncentruojamės į fizinį, o ne į dvasinį groži.
„Aha, šita karšta, bet ana dar karštesnė“. Aišku, merginos galbūt pyksta, skaitydamos šį straipsnį: „tas idiotas mano, jog į mus yra žiūrima kaip į lėles, o ne į asmenybes“. Tačiau mielosios, toks jau tas vyriškas gyvenimas: pirma grožis, vėliau protas ir būdas.
Sutinku, kad kartais mes galime ir apsigauti. Rodos, susipažinau su pana, kuri „visai nieko tokia pupa“: ir graži, ir stilinga, o gal net ir protinga – turbūt aš ją įsimylėjau. Tai pagalvoju jau po kelių pasimatymų. Viskas vyksta daug greičiau nei turėtų vykti. Ir, žinoma, aš pradedu jos geisti.
Noriu jos it vaikas žaislo, kol mama jam jo nenuperka. Bet vos tik gaunu, ko norėjęs, tas žaislas tampa nebeįdomus. Pradedu norėti kito, modernesnio žaisliuko. Ar šis pavyzdys nepasako visko apie vaikinų jausmus vasarą? Būtų įdomu išgirsti kitų nuomonių. Manąją jau žinot.
Ne veltui sakoma: „visi vyrai – kiaulės“. Kartais elgiamės išties kiauliškai. Dėl to vasara merginoms gali atnešti ne tik linksmų įspūdžių iš atostogų, bet ir ašarų. „Šis niekšas nežiūri į mane rimtai“. O kodėl?
Galbūt todėl, kad būtent vasarą merginos padeda visus savo storus megztinius į spintą ir stengiasi kuo gražiau atrodyti. Jos traukia mus, iškelia į viešumą visus savo kozirius. O mes tam negalime būti abejingi. Geismas „ima viršų“.
Tikriausiai niekad nesuprasiu, ką galvoja ir ko trokšta merginos. Tačiau pasamprotauti galiu. Man atrodo, kad jos šiuo metų laiku taip pat jaučia didesnį potraukį, geismą vyriškajai giminei.
Juk ne veltui vasarą jos it išnyra iš savo odos, pasirodo atsinaujinusios, spindinčios ir traukiančios. O mes, vaikinai, savo ruožtu šiai traukai negalime atsispirti. Patys irgi stengiamės atrodyti kuo vasariškiau ir stilingiau. Taigi, pliusas traukia pliusą, o iš fizikos žinome, jog tokia trauka negalima.
Suprantu, kad nėra taisyklių be išimčių. Be abejo ne tik tarp skaitytojų, bet ir tarp mano pažįstamų yra žmonių, kurie susipažino vasarą ir sėkmingai draugauja ne vienerius metus.
Tačiau aš noriu pasakyti, kad tai metas, kuomet mes, vaikinai, esame kaip niekad aktyvūs ir pasiruošę naujoms trumpalaikėms pažintims. O trumpalaikėms todėl, kad sukilę hormonai netrukus „nusileidžia“, kai su vienu ar kitu žmogumi pažintis jau yra užmegzta. Vėliau jis mums pabosta ir mes pradedame ieškoti ko nors kito.
O toms poroms, kurios visgi užmezgė santykius vasarą ir planuoja juos tęsti toliau, pasakyčiau, kad atėję žvarbesni orai kartu su rudeniu atneš jūsų santykiams rimtą išbandymą. Būtent tada galiausiai ir suprasite kas tai buvo: ar karštas įsimylėjimas, ar tik trumpalaikė aistra.
Manau, geriau drąsiai megzti naujas pažintis, bendrauti bei taip tobulėti, nei sėdėti kampe ir nepasitikėti savimi. Juk vasara priklauso mums! Tad išnaudokime šį laiką taip gerai, kaip tik įmanoma.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
