Kaip tu jautiesi, kai tave kritikuoja? Kai aptaria tavo išvaizdą, tavo pasiekimus? Kaip jautiesi, kai draugams nepatinka tavo stilius, idėjos, pasiūlymai, o tėvams – pažymiai?
Kritika mus lydi visą gyvenimą. Tačiau kodėl mes jos taip bijome? Kaip išmokti priimti kritiką drąsiai?
Aplinkinių pasakytos pastabos žeidžia kiekvieną. Tai normalu. Tarp mūsų yra ir tokių, kurie itin jautriai reaguoja į kritiką: ilgai nepamiršta kito žmogaus pasakytų žodžių, nuolat galvoja tik apie kritiką ir ką galėtų pakeisti savyje, mąstoma kodėl, kaip, už ką buvo kritikuota.
Žmogus, bijodamas kritikos, vengia daugelio dalykų, atsisako daug malonumų. Bijo išsiskirti iš minios ir tiesiog atsisako dalies savęs, bandydamas prisitaikyti prie kitų.
Kodėl bijome kritikos?
Žmogus iš prigimties saugo save nuo žalingų aplinkos veiksnių. Mūsų psichika veikia principu: „Būk geriau pirmas, nei antras“.
Dažnai puolami ar žeidžiami žmonės ima gintis, vien todėl, kad kritiką jie priima itin asmeniškai. Norėdami apginti save, žmonės atsilygina tuo pačiu – taip pat pradeda kritikuoti kitą asmenį. Šis užburtas ratas gali tęstis be galo.
Piktai reaguodami į kritiką, mes atsiribojame nuo kitų nuomonės apie save ir taip vengiame išgirsti tiesą. Bijodami tiesos nustojame tobulėti ir keistis.
Kaip įveikti kritikos baimę?
1. Svarbu gerai save pažinti ir pasitikėti savimi. Kai žinai savo privalumus ir trūkumus, puikiai gali suprasti, kurie apie tave pasakyti žodžiai yra tiesa. Tuomet teisingos pastabos ne taip žeidžia, o neteisinga kritika neskaudina.
Pasitikėti reikia ne tik savimi, tačiau ir veikla, kuria užsiimi, tik tada, kai tavo darbai tau bus svarbūs ir prasmingi, tu nustosi skaudžiai reaguoti į pastabas, o kritiką vertinsi atsargiai.
2. Nepritaikyk visko sau. Yra žmonių, kurie kitus kritikuoja dėl to, kad patys jaučiasi nelaimingi ir nori išlieti nepasitenkinimą ant kitų. Kritiką, kuri susijusi su tavimi, priimk neutraliai. Net gali tarti: „Ačiū už pastebėjimą. Tik manau, kad man tai nėra labai būdinga.“ Kritiką, kuri susijusi su mokslu, veikla, darbu, priimk teigiamai. Iš šios kritikos kažko gali pasimokyti ar padaryti išvadas bei tobulinti save.
3. Nereikia teisintis, nes tuomet sulauksi dar daugiau kritinių pastabų. Žmogus siekia įrodyti kitiems savo bei savo veiklos svarbą. Kritiką ramiai išklausyk ir tiek. Žinojimas, kad mūsų negali visi mylėti ar visi nekęsti, mums padeda atsirinkti, kas yra teisinga, o kas – ne.
4. Baimę ir pyktį nukreipk į teigiamą veiklą. Neįsisuk į apmąstymų ir nuolatinio savęs kankinimo ratą. Pajutus įžeidimą visada užverda kraujas, bet šį impulsą panaudok teigiamai veiklai: mokslui, darbui, kūrybai, nešvaistyk energijos, tik siekdamas/-a paneigti kritiką.
5. Atmink, kad kuo didesnės sėkmės sieksi – tuo dažniau būsi kritikuojamas/-a. Matyt, jau visiems žinomas posakis, kad neklysta tik tas, kuris nieko nedaro. Visiems nebūtina sutikti su tavimi ir nesvajok apie tai, kad tave visi vertins teigiamai. Turi tikėti tuo, kad tai, ką darai yra reikšminga ir tiek.
6. Jeigu tenka kritikuoti, pirmiausia iškelk to žmogaus teigiamas savybes. Geriausias pasiūlymas būtų toks, kad kritines pastabas pateiktumei asmeniškai tam žmogui, o ne viešai prie visų kitų.
7. Bandyk visuomet nuspėti savo privalumus ir trūkumus. Kai pastebėti trūkumai sutaps su tavo numatytais, tau bus lengviau priimti kritiškas pastabas.
8. Nemanyk, kad mylimas žmogus negali tavęs kritikuoti. Matyt, visiems skaudžiausia kritika yra būtent iš mylimų ir artimiausių žmonių.
Nemanyk, kad mylimam žmogui esi tobulybių tobulybė. Priimk realybę, kad jam/jai kai kurios tavo savybės ar veiklos ne itin priimtinos.
Ieškok galimybės išlaikyti darnius santykius, kalbėkitės, ieškokite kompromisų. Skaudu, kai partneriai pradeda lieti savo neigiamas emocijas ir vardinti visus (esamus ar neesamus) neigiamus santykių dalykus.
Kritika vertinga tuo, kad ji priverčia pažiūrėti į save iš šono. Kartais mes tikrai egoistiškai manome, kad viskas, ką darome yra puiku.
Labai svarbu stebėti, ar kritika tik vieno asmens, ar kelių asmenų. Jeigu keli pastebi kažką bendro, gal tikrai tau reikia susimąstyti ir padaryti tam tikras išvadas.
Pavienė kritika yra vieno asmens nuomonės pareiškimas. Kritika leidžia tobulinti save. Nežinau, kaip tau, bet man geriau išgirsti kelias pastabas, nei nuolatinį gyrimą.
Tik pastabos leidžia tobulėti. Nepykite ant kritikuojančių. Nebijokite kritikos. Išmokite blaiviai mąstyti ir atskirti, kur yra pagrįsta ir argumentuota kritika.
Sėkmės, meilės ir kantrybės.
Visada Jūsų ir su Jumis
Rasa Kuodytė – Kazielienė
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
