NET 53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI

DJ Vidis. Kai naktinis klubas yra namai

Jau esi girdėjęs apie naują lietuvišką naktinį gyvenimą vaizduojantį filmą „Savaitgalis neišvengiamai“? Jei ne – pats laikas jo ieškoti DVD formatu. Jame išvysi ir vieną populiariausių diskžokėjų DJ Vidį, atliekantį vieną pagrindinių vaidmenų.
DJ Vidis – ne tik Vilniaus klubo „Gravity“ didžėjus, jis puikus elektroninės muzikos kūrėjas, skelbiantis electro ir club kultūrą lietingoje Lietuvoje.
Kuo jis dar žymus? Gal pakaks paminėti, kad jo miksus groja „BBC Radio 1“?


Vidis pasakoja, jog visuomet norėjo susipažinti su „BBC Radio 1“ laidų vedėju Gillesu Petersonu. „Kartą man teko iš G. Petersono imti elektroninį interviu per „Myspace“. Kai jis buvo išspausdintas, kartu su interviu jam nusiunčiau mūsų remiksą „ Atjazz“ ir miksą Roberto Owenso kūriniui „Love Someone“.

DJ‘us tikrai neapsiriko. „Love Someone (Mario Basanov & Vidis Redo)“ dažnai skambėjo „BBC Radio 1“ grojaraščiuose ir įvairiuose muzikiniuose renginiuose. Vidis prisimena, jog vėliau G. Petersonas nuoširdžiai padėkojo už nusiųstą kūrinį.

Taip pat DJ Vidžio dėka į Lietuvą atvyko tokios muzikos žvaigždės, kaip „Jazzanova“, „Ame“, „Chateau Flight“, Dixon bei daugelis kitų.

Su Vidžiu DELFI gatvė kalbėjosi apie jo DJ karjerą ir klubinio gyvenimo subtilumus.


DELFI gatvė: kaip pradėjote bendradarbiauti su Mario Basanov?

DJ Vidis: mes susitikome per mano kolegą iš MTV ir ZIP FM Manfredą, tuomet „Metal on Metal“ komanda turėjo reikalų su Mario.

Aš žinojau, kad yra toksai Mario ir Mario žinojo apie mane, bet mes niekada nebuvome susitikę.

Kažkada Manfredas pasakė, jog mano ir Mario panašūs muzikiniai interesai ir kad mums reiktų susipažinti. Taip ir susipažinome. Sėdome, pradėjome šnekėti apie muziką. Iš tikrųjų turime nemažai bendrų muzikinių interesų, iš praeities mėgiamų atlikėjų, leidybinių firmų ir panašiai.

Prasidėjo viskas nuo šnekų, o vėliau pabandėme darbuotis kartu.


DELFI gatvė: ar turite dar muzikinių planų su Mario Basanov?

DJ Vidis: nenorėtume kad „I‘ll Be Gone“ būtų pirmas ir paskutinis mūsų leidinys Lietuvai. Kitose šalyse, jau turime vieną kitą pasiūlymą, bet Lietuvoje su juo puikiai pasisekė.

Galvojame, kad jei pavyks, dar šiais metais, galbūt rudens pabaigoje, Lietuvai pasiūlysime kažką naujo.

Vis dar darbuojamės su vienu britų atlikėjo Beno Westbeecho kūriniu, tik nelabai lengvai darbas vyksta. Yra dar visokių idėjų. Yra leidybinių firmų, kurios laukia mūsų medžiagos, todėl akstiną dirbti turime, tik kad laiko vis neužtenka.

Labai konkrečių planų nėra, bet minčių, idėjų ir entuziazmo yra pakankamai.


DELFI gatvė: Mario Basanov yra prodiuseris, o prodiuserių vardai paprastai nėra rašomi prie kūrinio pavadinimo. Kodėl jo pavardė yra šalia jūsų kūrinių?


DJ Vidis: prodiuseriai dirba skirtingomis sąlygomis su skirtingais projektais. Kai pas Mario ateina atlikėjas Mantas, Alanas Chošnau, Jurga ar kažkas panašaus, norintis daryti kūrinį sau, kurį atliks, gros koncertuose ir panašiai, tada prodiuseris dirba kaip šešėlinis asmuo, o mūsų atveju tai yra partnerystė.

Nebuvo taip, jog aš atėjau pas Mario ir pasakiau: „darykim projektą kodiniu pavadinimu Vidis“, kad Vidis būtų kaip atlikėjas. Aš pasiūliau darbuotis kartu. Taip ir atsirado M. Basanov vardas ir pavardė šalia visų mūsų bendrų kūrinių pavadinimų.

DELFI gatvė: kokiame klube patinka groti labiausiai?


DJ Vidis: man „Gravity“ labiausiai patinka, nes kad ir kaip būtų, ten yra kaip mano namai, aš ten darau savo renginius. Juk vis tiek žmogus labiausiai myli savo namus – ten kur būni, kur gali atsivežti norimus atlikėjus, kur ateina tavo publika. Man patinka klubo dydis, garsas, patinka dirbti su „Gravity“ kolektyvu.


DELFI gatvė: ar grodami skirtingose miestuose ir renginiuose stengiatės savo grojaraštį pritaikyti konkrečiai publikai?


DJ Vidis: taip, žinoma. Pavyzdžiui, Klaipėdos klube „Global“ arba Kauno „Exite“ reikia groti griežčiau ir energingiau, nes tų miestų publika yra prie tokios muzikos pripratusi.

Lietuvoje nėra tokio tinkamo išsireiškimo, bet britai didžėjai sako: „to read the crowd“. Geras didžėjus yra tas, kuris sugeba „perskaityti“ minios norus ir suprasti, ko ji iš DJ tikisi tą vakarą.

DELFI gatvė: ar dirbdamas ZIP FM studijoje įgavote įgūdžių, kuriuos galėtumėte pritaikyti kurdamas muziką ir grodamas klubuose?


DJ Vidis: aišku, kad įgavau. Įgūdžių duoda bet kokia muzikinė veikla. Ji gali būti lyg ir tiesiogiai nesusijusi, pavyzdžiui, klubinis DJ‘us ir radijo DJ‘us yra gana skirtingi profiliai, tačiau kai bent vieną kartą per savaitę turi pagalvoti apie tai, kokius kūrinius savo rubrikom atrinksi, ką apie tuos kūrinius pasakysi, priverčia veikti tavo „muzikines“ smegenis.


Taip pat reikia pagalvoti apie tai, kurios iš naujienų galėtų būti įdomiausios klausytojui ar kurios derėtų tarpusavyje labiausiai siejasi. Kaip DJ‘us aš noriu tuos kūrinius dėlioti kaip miksus, kad jų seka būtų logiška.

Vien ta veikla yra tarsi muzikinės pratybos: vis
tiek galvoji apie muziką, apie kūrėjus, apie tai, ką pagroti, ką pasakyti. Visa tai yra tarsi tam tikros studijos, nes turi vis gilintis ir gilintis į tą kultūrą, į muziką, kurią groji.

DELFI gatvė: kieno idėja buvo sukurti filmą „Savaitgalis neišvengiamai“?

DJ Vidis: „Savaitgalis neišvengiamai“ kaip ir visas DVD diskas yra „Sobieski uogų“. Jie šiemet panoro pereiti nuo CD projekto prie DVD, sukurti ir pateikti daugiau medžiagos, susijusios su klubine kultūra.

Aš jau girdėjau ir vis dar girdžiu nemažai komentarų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su filmu: kad negerai vaidinom ar kad nelabai gerą filmą sukūrėm.

Bet mes tebuvome filmo dalyviai, buvo Tomas, Kotryna, aš – mes trys draugai, mums tiesiog pasiūlė filmuotis ir mes sutikome.

Apie kūrybinius sprendimus ir idėjas reiktų klausti filmo kūrėjų, o ne mūsų, nes mes net ne aktoriai, mes tiesiog sutikome, kad paskui mus sekiotų žmonės su kamera ir su mikrofonu.



DELFI gatvė: jūsų dėka į Lietuvą atvyko nemažai garsių užsienio atlikėjų. Kaip jie pakviečiami?


DJ Vidis: taip, aš esu dar ir renginių organizatorius. Būna visaip. Kartais su atlikėjais susisieki tiesiogiai, nes per tiek metų veiklos atsiranda kontaktų. Vienas DJ‘us, kurį tu kažkada vežei, yra draugas kito DJ‘aus, tai jis duoda kontaktus ir tu gali tartis.


Šiaip tame versle yra tokie žmonės kaip agentai, jie užsiima visais Dj‘ų ir elektroninės muzikos atilėjų book’ingais (užsakymais).


Jie derina atlikėjų pasirodymų datas, sąlygas, ir už tai ima užmokestį. Tai yra patogu atlikėjams, nes jiems nereikia užsiimti vadybine veikla. Už juos yra suderinama, kur jie gros ir už kokią kainą.


Nuolatos dirbant atsiranda kontaktų ir su tais agentais, nes agentai turi agentūras, turi taip vadinamą „artist roster’į“ – daugybę atlikėjų, kurių pasirodymais rūpinasi.

Kai pageidauji kokio nors atlikėjo ir nežinai, kas jį atstovauja, internete susirandi to atlikėjo pavadinimą, susirandi agentūrą ir rašai agentui laišką. Siūlai datą, kainą, o tada deriesi dėl sąlygų.


DELFI gatvė: yra daug atlikėjų, kurių Lietuvoje nematome. Ar jie neatvyksta dėl to, kad jų niekas nekviečia?


DJ Vidis: taip. O jų niekas nekviečia dėl to, kad klubų vadybininkai ar renginių organizatoriai abejoja atlikėjų galimybe pritraukti žmones, nes, kad ir kaip būtų, viskas yra biznis. Jei tik kyla abejonių, jog vienas ar kitas atlikėjas nesutrauks žmonių, neatpirks kelionės išlaidų ar honorarų, tada niekas nenori jų kviesti.


DELFI gatvė: man susidarė toks įspūdis, jog į Rygą atvyksta kur kas daugiau garsių atlikėjų nei į Vilnių. Kodėl taip yra?

DJ Vidis: dėl šito drįsčiau ginčytis. Rygoje ir Vilniuje skiriasi muzikinės kultūros pobūdis, nes Ryga turi tik vieną didelį klubą, tai yra „Essential“, kuris nuolat siūlo garsių atlikėjų pasirodymus.


Jie sau gali tai leisti, nes tai yra tikrai labai didelis klubas. „Essential“ pasirodo daugiausia trance žvaigždžių, bet tai yra tik tam tikras muzikos profilis.

Sakyčiau, į Lietuvą atvažiuoja mažiau garsių trance’o DJ, bet „Gravity“,“ Exit“, „Global“ ar „Pacha“ klubai kartu pasiūlo daug didesnę atlikėjų įvairovę, negu tas Rygos klubas ar keletas kitų.


Į Lietuvą atvyksta įvairesnių ir, net drįsčiau teigti, įdomesnių atlikėjų. „Essential“ ir Lietuvos klubai yra skirtingi: tarkim „Essential“ veikia kaip „Ministry of Sound“ ar panašūs, tai yra klubai – supermarketai, skirti dideliam kiekiui žmonių su dideliais komerciniais vardais, o lietuviški klubai dirba modeliu panašiu į muzikines madas diktuojantį Londono klubą „Fabric“ ir labiau orientuojasi į įdomesnius elektroninės scenos atlikėjus.


Mes nerengiame tokio festivalio kaip Rygoje – „Essential Knock Out“, bet klubinis gyvenimas pas mus yra daug gyvybingesnis, sveikesnis ir įvairesnis, tą garantuoju.

Turiu nemažai kolegų, kurie ten groja, pats anksčiau važiuodavau groti į Rygą, bet dabar tokia muzika, kokią aš groju, ten jau beveik nebeegzistuoja.

Mano išsaugoti straipsniai