Neseniai išsiskyrei? Žinome, kaip sunku save suimti į ragą ir pradėti viską iš naujo. Vertėtų startuoti su šiais sakiniais, kurie padės tau išsikapstyti iš liūdesio ir leis ieškoti naujos meilės.
„Turiu mylėti save“. Nieko nauja, žinau. Tačiau ši frazė yra veiksminga, ypač jei ja tiki. Pasak Mastino Kippo iš „The Daily Love“, meilė sau yra svarbi, nes „galiausiai būtent mes patys esame atsakingi už savo veiksmus, pasirinkimus ir šių veiksmų bei pasirinkimų pasekmes. Kitam žmogui negalime duoti to, ko patys neturime, ir atvirkščiai, iš kito žmogaus negalime gauti to, ko jis neturi“.
„Draugės buvo teisios“. Draugai dažnai būna teisus. Iš tiesų, įsimylėjusios merginos dažnai būna tarsi aklos. Tavo geriausios draugės tau gali kartoti ir kartoti, jog vaikinas nėra vertas tavęs, tačiau tu tuo nepatikėsi, kol neįsitikinsi pati. Deja, dažnai viskas baigiasi tuo, jog draugių ar draugų žodžiais įsitikiname skaudžiausiu būdu.
„Noriu būti laiminga“. Tikrai? Tai atrodo kvailas klausimas. Žinoma, aš noriu būti laiminga, o kas nenorėtų? Tačiau problema ta, kad labai dažnai mes iš tikrųjų to nenorime. Aš leidžiu, kad mane erzintų visokios smulkmenos. Aš neturiu kantrybės ir susinervinu dėl pačių nereikšmingiausių dalykų. Kodėl? Todėl, kad tuo momentu aš pamirštu (o, galbūt, nenoriu) būti laiminga. Kai noriu supykti ar nuliūsti, turiu sau priminti, kad noriu būti laiminga. Tada turiu nutaisyti dirbtinę šypseną, kol ji taps natūrali. Galiausiai paaiškėja, kad apsimestinė šypsena vis tiek yra geriau negu jokios šypsenos.
„Rasiu už jį geresnį“. Ištarti šiuos žodžius turbūt yra sunkiausia, ypač jei tikėjote, kad jūsų buvęs vaikinas buvo „tas vienintelis“ ar jūsų sielos antroji pusė. Patikėkite, mes visos taip manydavome. Kadangi ištarti šią frazę yra labai sunku, būtent dėl to ji yra esminė. Leiskite pasakyti tai, ko nenorite girdėti: jūs sutiksite geresnį vaikiną – tai neišvengiama.
„Man be jo geriau, nes…“. Greitai! Užbaikite šį sakinį. Mano atveju jis baigėsi taip: „Man be jo geriau, nes pagaliau galiu valgyti mėlynes!“. Buvusį mano vaikiną kankino siaubinga alergija šioms uogoms (kurios kaip tyčia yra vienos mano mėgstamiausių). Jis negalėdavo su manimi bučiuotis ar net prie manęs priartėti, jei būdavau užvalgiusi kažko su mėlynėmis, taigi galiausiai ir aš pati lioviausi jas valgiusi. Pirmas dalykas, kurį padariau po mūsų išsiskyrimo, buvo puslitris mėlynių, kurį sušlamščiau akimirksniu.
„Tegu jis eina na****“. Net jei nesi didelė keiksmų mėgėja, tačiau necenzūrinė kalba kartais gali būti naudinga, rodo žurnale „NeuroReport“ pasirodžiusi studija, kuri „nustatė, kad keiksmai gali atlikti svarbią funkciją, malšinant skausmą“. Taigi pasakykite, sušnabždėkite ar išrėkite tai – leiskite sau išsilieti.
