Gyvename XXⅠ a. ir viena aktualiausių temų visame pasaulyje yra tolerancija. Mes tiek daug apie ją kalbame, netgi, turime dieną, pavadintą Tolerancijos diena. Kasmet per šią šventę aiškiname tolerancijos sąvoką kitiems.
Tik vienintelis dalykas, kurio nepastebime yra tas, jog dar nesame patys sau atsakę į klausimą, kas yra toji tolerancija. Ar tai stebuklas? O gal žmonijos siekiamybė? Tad vis dėlto kas tai? Kur tolerancijos užuomazgos slypi kasdieniniame gyvenime?
Mano nuomone, tolerancija – tai ypatinga moralinė vertybė, pagrįsta empatija ir susiklausymu. Kodėl ypatinga? Na, pagalvokime, juk ne kiekvienas žmogus savyje turi tiek daug jėgų ir, tuo labiau, noro pastebėti kitą, išgirsti ne save, pagirti ir paskatinti aplinkinius. Tačiau tikiu, kad kiekvienas, kuris turi laimę gyventi, gali išsiugdyti tą ypatingą gebėjimą būti tolerantišku. Apskritai kalbant, tolerancija slypi kiekvienoje gyvenimiškoje smulkmenoje, pavyzdžiui, šiandien aš atsikėliau 6val. ryto, o mano mama pramiegojo ir susivėlino, faktas, kad aš vėluosiu į mokyklą. Na, pirma emocija – nepasitenkinimas ir nusivylimas.
Bet šioje situacijoje verta pastebėti, ką galiu padaryti, kad nenusisekęs rytas nedarytų neigiamos įtakos tolimesnei mano ir mano mamos dienai. Mamai atsikėlus, galiu pasakyti: ‚‚Labas rytas! Suprantu, kad susivėlinai atsikelti ne specialiai, visiems pasitaiko. Noriu, kad žinotum, jog nepurkštauju mintyse dėl nenusisekusio ryto ir tikiuosi, kad gerai išsimiegojai. Štai puodelis kavos ir mano šypsena tau!” Tai elementarus ir paprastas tolerancijos bei pakantumo pavyzdys mūsų gyvenime. Tolerancijos užuomazgų galime pastebėti ir kitose įvairiose situacijose: užleisti senjorui vietą autobuse, išklausyti kito žmogaus nuomonę ir pasistengti suprasti ją (nesakau sutikti su nuomone, bet skatinu ją išgirsti), neteisti kitokią pasaulėžiūrą turinčio žmogaus. Tolerancijai augti nereikia stebuklo, nes, mano nuomone, žmonijos egzistencijai palaikyti reikia didelio bendro visuomenės siekio, o tai galėtų, ir turėtų, būti tolerancija, pakantumas ir empatija.
Tolerantiškas – tai žmogiškas. Esame suskurti ne tam, kad teistume ir nervuotumėmės dėl kiekvieno nepasisekimo, gyvename tam, jog turėtume galimybę suprasti aplinkinius, atleisti mylimam žmogui, nustebinti artimą, pagirti kitą. Tolerancija prasideda kiekviename mūsų. Tu gali tapti tolerantišku žmogumi, tačiau tam reikia ne stebuklo, o pastangų ir noro, kad tavyje pražįstų ir skleistųsi tolerancijos gėlė!
Atmink, jog asmuo, linkęs į toleranciją pasižymi:
1.Asmenine laisve, nepriklausomybe;
2.Partneryste;
3.Realiu savęs suvokimu;
4.Minčių ir jausmų sąmoningumu;
5.Emociniu brandumu, adekvačiomis emocinėmis reakcijomis;
6.Savęs baudimu;
7.Mąstymo plastiškumu, mąstymo realistiškumu, kritiškumu, atvirumu;
8.Derama netikrumo ir neaiškumo pakanta;
9.Savųjų trūkumų pripažinimu;
10.Geranoriškumu silpniesiems;
11.Liberaliomis pažiūromis;
12.Objektyvia politikos interpretacija;
13.Orientacija į meilę ir draugystę;
14.Pažintiniu smalsumu;
15.Atlaidžiu auklėjimu.
Šiuolaikinėje visuomenėje netolerantiškas jaunimas – jau praeitis. Dabar ko nors pasiekti galima tik derinant savo ir kitų požiūrius bei nuostatas. Netolerantiškumas žlugdo tavo galimybes būti laisvu. Neatsiskirk nuo pasaulio, nes vėliau bus labai sunku, o gal ir neįmanoma į jį sugrįžti. Linkime sėkmės, meilės ir kantrybės, ugdant toleranciją visur ir visada, būnant pakančios asmenybės pavyzdžiu.
