Būna situacijų, kai norėtume turėti melo detektorių ir patikrinti draugės komplimento teisingumą, vaikino vakar dienos „alibi‘‘, tėvų pažadų rimtumą ir kita. Deja, negalime pasiūlyti melo detektoriaus, bet štai keli požymiai, į ką vertėtų atkreipti dėmesį norint atskirti melą.
Įnirtingas įtikinėjimas. Dauguma melagysčių vyksta su ypatingu užsidegimu, ryžtu, neretai kalbama šiek tiek pakilusiu tonu. Po tokios melagystės nusikaltėlis slaptai žvilgčios ir kitaip stengsis išsiaiškinti ar patikėjai ir neduos ramybės, kol nepajus įteigęs savo ‚,tiesą‘‘ tau.
Nespręsk pagal akis. Pagal akis gali atskirti tik prastą melagį, geri melagiai taip lengvai neišsiduoda ir savo veidą valdo puikiai, o jei meluoja daug praktikos apgaudinėjime neturintis asmuo, tai, tikriausiai, žiūrės nenuleidęs akių arba stengsis išvengti akių kontakto, jei esi labai akyla, gali spręsti pagal mirksėjimo dažnį – kuo daugiau mirktelėjimų, tuo didesnė tikimybė, kad esi apgaudinėjama.
Kairė pusė – išdavikė? Sakoma, kad meluodamas žmogus dažnai pasuka akis į kairę, pasikaso kairę ausį, pabarbena kairės rankos pirštais į stalą ar panašiai elgiasi, tačiau prisimink, kad šios savybės tinka mažumai melagių.
Aplinkeliai. Jei pastebėjai, kad pirmą kartą tavo užduotas klausimas buvo neišgirstas, antrą kartą buvo pakeista tema, o trečią kartą jau išgavai atsakymą, nebūk užtikrinta, kad atsakymas yra gryna tiesa, nors, žinoma, nederėtų atmesti galimybės, kad į klausimą nebuvo atsakyta iš karto dėl paprasčiausio atsitiktinumo ir pašnekovo išsiblaškymo. Daugeliui žmonių yra sunku meluoti, todėl jie stengiasi melo nerėžti tiesiai į akis, o kalba užuominomis.
Vadovaukis nuojauta. Smegenys galingas mechanizmas ir jei jau dėl neaiškių priežasčių suabejojai kito žodžių teisingumu, didelė tikimybė, kad giliai atmintyje glūdi argumentas įrodantis, kad iš draugo išgirsti sakiniai buvo melas. Žinoma, nuojauta gali būti ir neteisinga, juk dauguma žmonių dažnai supainioja ją su elementariu pavydu ar kitomis emocijomis.
Demaskuok! Jei jauti abejonę ir žinai melagį galinčių demaskuoti faktų, drąsiai jam užduok rūpimus klausimus, jei užduosi juos abejodama savimi, paskatinsi melagį neatskleisti tiesos. Dažnai uždavus klausimą ,,pasakyk kaip yra iš tiesų?‘‘ melagiai delsia kiek ilgiau nei nemeluojantys, nes norom nenorom turi permąstyti ką pasirinkti atsakyti.
Melavimas sukelia stresą. Atkreipk dėmesį, kaip žmogus nervinasi, pavyzdžiui, prieš kontrolinį. Jei kramto lūpą, tai didelė tikimybė, kad prieš meluodamas elgsis taip pat. Paprasti nervingumo požymiai, tinkantys ir melui atpažinti, yra paraudęs veidas, išsiskyręs prakaitas, drėgni delnai, ritmingas tripsenimas ar sustingimas. Visa tai neretai išduoda net puikiausią melagį nepatogioje situacijoje.
Visi žmonės meluoja labai skirtingai ir labai gerų, įžūliai ir įtikinančiai meluojančių žmonių pasaulyje yra be galo daug, tačiau pagauti melagius visus yra vienodai sunku. Dažniausiai meluojama apie nesėkmes, nenorint nusižeminti, jausti gėdą, pripažinti savo kaltę. Žmonės dažnai pasirenka kalbėti netiesą siekdami nenuvilti kito arba norint asmeninės naudos.
Melavimas yra sudėtingas reiškinys, kiekvieną kartą gali būti vis kitoks, svarbu nepamiršti, kad ir nemeluodamas žmogus gali atitikti meluojančiojo apibrėžimą, nes žmonėms yra ne tik sunku meluoti, bet ir sakyti gražius, svarbius žodžius, prisipažinimus. Gyventi būtų labai neįdomu, jei visada žinotume, kada kitas nuslėpia tiesą nuo mūsų ir juk retsykiais malonu išgirsti komplimentą, net jei nujaučiam, jog jis neįtikimas.
