Vieną dieną jos skaidrios ir beveik nepastebimos, kitą – baltos, tirštesnės ar gerokai gausesnės. O kartais ant apatinių pastebi gelsvą ar rusvą pėdsaką, kurio anksčiau nebuvo. Natūraliai kyla klausimas: ar tai normalu, ar jau reikėtų sunerimti?
Makšties išskyros gali nemažai pasakyti apie organizme vykstančius pokyčius. Jų spalva, kvapas ir konsistencija kinta priklausomai nuo menstruacinio ciklo, hormonų svyravimų, seksualinio aktyvumo ar kontracepcijos. Tačiau kartais pasikeitusios išskyros gali būti ir pirmasis infekcijos požymis.
Svarbiausia žinoti, kurie pokyčiai yra įprasti, o kada kūnas siunčia signalą, kurio nereikėtų ignoruoti.
Kokios makšties išskyros laikomos normaliomis?
Pirmiausia verta atsikratyti vieno paplitusio įsitikinimo: makšties išskyros nėra nešvaros ar prastos higienos požymis. Priešingai – jos padeda palaikyti makšties drėgmę, pašalinti negyvas ląsteles ir apsaugoti nuo infekcijų.
Įprastos išskyros dažniausiai būna skaidrios arba balkšvos, neturi stipraus nemalonaus kvapo ir nesukelia niežėjimo ar perštėjimo.
Tačiau jų kiekis ir konsistencija gali keistis net per vieną menstruacinį ciklą.
Artėjant ovuliacijai išskyros dažnai tampa gausesnės, skaidresnės ir slidesnės. Po ovuliacijos jos gali sutirštėti, įgauti kreminę tekstūrą. Prieš menstruacijas kai kurios moterys pastebi daugiau drėgmės, o kitoms išskyrų sumažėja.
Todėl svarbiausias orientyras – ne viena konkreti išskyrų spalva, o tai, kas įprasta tavo kūnui.
Baltos išskyros: kada tai normalu, o kada gali reikšti pienligę?
Baltos ar švelniai balkšvos išskyros daugeliu atvejų yra visiškai normalios. Ypač jei jos kreminės, neturi stipraus kvapo ir nesukelia jokio diskomforto.
Tačiau situacija pasikeičia, kai išskyros tampa labai tirštos, grūdėtos, primenančios varškę.
Jeigu kartu atsiranda stiprus niežėjimas, deginimas, paraudimas ar jautrumas, tai gali būti makšties kandidozės, dažniau vadinamos pienlige, požymiai.
Pienligė išsivysto pernelyg išvešėjus Candida genties grybeliams. Jos riziką gali padidinti antibiotikų vartojimas, nėštumas, nekontroliuojamas cukrinis diabetas ar susilpnėjusi imuninė sistema.
Svarbu žinoti, kad pienligė nelaikoma tipine lytiškai plintančia infekcija, todėl jos atsiradimas savaime nieko nepasako apie seksualinį gyvenimą.
Vis dėlto vien išskyrų išvaizdos diagnozei nepakanka. Jeigu simptomai pasireiškia pirmą kartą, kartojasi ar nepraeina, verta kreiptis į gydytoją, o ne savarankiškai bandyti skirtingas gydymo priemones.
Skaidrios ir tąsios išskyros: ką jos pasako apie ovuliaciją?
Jeigu pastebėjai, kad išskyros tapo skaidrios, slidžios ir primena žalio kiaušinio baltymą, labai tikėtina, kad artėja ovuliacija.
Tokius pokyčius lemia estrogenų poveikis gimdos kaklelio gleivėms. Artėjant vaisingoms dienoms jų daugėja, jos tampa elastingesnės ir palankesnės spermatozoidams judėti.
Tai vienas natūralių vaisingo laikotarpio požymių.
Vis dėlto vien pagal išskyras negalima patikimai patvirtinti, kad ovuliacija jau įvyko, ar tiksliai nustatyti saugių dienų, jei nenori pastoti.
O ką reiškia labai skystos, vandeningos išskyros?
Jos taip pat gali būti normalios. Pavyzdžiui, seksualinio susijaudinimo metu padidėja natūrali makšties lubrikacija. Išskyrų kiekį gali paveikti ir hormonų pokyčiai ar nėštumas.
Jeigu jos neturi nemalonaus kvapo ir nesukelia dirginimo, dažniausiai nerimauti nėra pagrindo.
Geltonos ar žalios išskyros: kada spalva tampa įspėjimu?
Ne kiekvienas gelsvas pėdsakas ant apatinių reiškia infekciją. Baltos išskyros išdžiūvusios kartais atrodo švelniai gelsvos.
Tačiau ryškiai geltonos, žalsvos, putotos ar nemalonaus kvapo išskyros jau yra priežastis pasitikrinti.
Tokie pokyčiai gali būti susiję su makšties ar gimdos kaklelio infekcijomis, įskaitant lytiškai plintančias infekcijas.
Pavyzdžiui, trichomonozė gali sukelti gelsvai žalias, kartais putotas išskyras, nemalonų kvapą, niežėjimą ar skausmą šlapinantis.
Chlamidiozė ir gonorėja taip pat gali būti susijusios su neįprastomis išskyromis, kraujavimu tarp menstruacijų ar skausmu. Vis dėlto šios infekcijos kartais nesukelia jokių pastebimų simptomų.
Svarbiausia – nespręsti apie infekciją vien iš spalvos. Skirtingos būklės gali turėti panašių simptomų, todėl tiksliai priežasčiai nustatyti gali prireikti tyrimų.
Jeigu atsirado naujų ar neįprastų išskyrų, ypač po nesaugių lytinių santykių, vertėtų kreiptis į gydytoją ir aptarti lytiškai plintančių infekcijų tyrimus.
Pilkšvos išskyros ir žuvį primenantis kvapas: ką tai gali reikšti?
Vienas būdingiausių bakterinės vaginozės požymių – plonos, pilkšvai baltos išskyros su stipresniu, žuvį primenančiu kvapu.
Kvapas kartais tampa ryškesnis po lytinių santykių ar menstruacijų metu.
Bakterinė vaginozė atsiranda sutrikus natūraliai makšties bakterijų pusiausvyrai. Sumažėja apsauginių laktobakterijų, o kitų bakterijų padaugėja.
Nors seksualinis aktyvumas gali turėti įtakos šiai būklei, bakterinė vaginozė nėra laikoma klasikine lytiškai plintančia infekcija. Ji gali atsirasti ir moterims, kurios neturi lytinių santykių.
Įdomu tai, kad dalis moterų, sergančių bakterine vaginoze, apskritai nejaučia jokių simptomų.
O pastebėjus nemalonų kvapą, dažnai kyla noras dažniau praustis ar naudoti stipresnius intymios higienos produktus.
Tačiau būtent čia slypi viena dažniausių klaidų.
Makšties plovimas iš vidaus, kvapnūs prausikliai ar dezodorantai gali sudirginti gleivinę ir sutrikdyti natūralią bakterijų pusiausvyrą.
Jeigu kvapas pasikeitė ir išlieka, geriau išsiaiškinti priežastį, o ne bandyti jį užmaskuoti.
Rudos ir rausvos išskyros: ar dėl jų reikia nerimauti?
Rusvas atspalvis dažniausiai reiškia, kad išskyrose yra nedidelis kiekis kraujo.
Tai gali būti visiškai įprasta prieš menstruacijas arba joms baigiantis, kai pasišalina kraujo likučiai.
Kartais negausus rausvas ar rusvas tepliojimas pasirodo ciklo viduryje, artėjant ovuliacijai.
Vartojant hormoninę kontracepciją, ypač pradėjus naudoti naują priemonę, taip pat gali pasitaikyti nereguliaraus tepliojimo.
Tačiau yra situacijų, kai į tokius pokyčius reikėtų pažvelgti rimčiau.
Jeigu rusvos ar rausvos išskyros nuolat pasirodo po lytinių santykių, kartojasi tarp menstruacijų arba jas lydi skausmas, reikalinga gydytojo konsultacija.
Ypač svarbu pasitikrinti, jei kraujingų išskyrų atsiranda po menopauzės, net jei tai tik vienkartinis, nežymus tepliojimas.
O jei yra nėštumo tikimybė ir vėluoja menstruacijos, verta atlikti nėštumo testą. Patvirtinus nėštumą, apie kraujingas išskyras būtina informuoti sveikatos priežiūros specialistą.
Kodėl išskyros gali pasikeisti po sekso?
Kartais pokytį pastebi būtent po intymaus vakaro. Išskyros atrodo gausesnės, skystesnės arba neįprastos konsistencijos.
Tai nebūtinai reiškia infekciją.
Po lytinių santykių iš makšties gali pasišalinti spermos, lubrikanto ir natūralių kūno skysčių mišinys. Dėl to kurį laiką išskyros gali atrodyti kitaip.
Tačiau jeigu po sekso nuolat atsiranda stiprus kvapas, niežėjimas, deginimas ar skausmas, nereikėtų visko nurašyti natūraliai organizmo reakcijai.
Kartais diskomfortą sukelia sudirginimas dėl lubrikanto, prezervatyvo ar kitos naudojamos priemonės. Kitais atvejais priežastis gali būti infekcija, kuriai reikalingas gydymas.
Kada dėl makšties išskyrų būtina kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis pokyčių yra nepavojingi, tam tikrus simptomus reikėtų vertinti rimčiau.
Pasikonsultuok su gydytoju, jeigu:
- Išskyros staiga pakeitė spalvą, kvapą ar konsistenciją ir pokytis išlieka.
- Atsirado stiprus niežėjimas, deginimas ar lytinių organų dirginimas.
- Išskyros tapo ryškiai žalios, geltonos, putotos ar itin nemalonaus kvapo.
- Jauti skausmą šlapinantis arba lytinių santykių metu.
- Pastebi kraujavimą tarp menstruacijų ar po lytinių santykių.
- Kraujingų išskyrų atsirado po menopauzės.
Nedelsk kreiptis skubios medicininės pagalbos, jeigu neįprastas išskyras lydi stiprus pilvo apačios skausmas, karščiavimas ar labai bloga savijauta.
Svarbu nepamiršti, kad vien simptomų aprašymo internete nepakanka diagnozei nustatyti. Kartais panašiai atrodančios išskyros atsiranda dėl visiškai skirtingų priežasčių.
