Būna akimirka, kai atrodo, kad iki orgazmo liko vos kelios sekundės. Kūnas reaguoja, kvėpavimas pasikeičia, malonumas stiprėja. Ir staiga viskas nutrūksta. Pojūtis, kuris dar prieš akimirką atrodė toks aiškus, ima blėsti, o vietoj laukto malonumo lieka nusivylimas ir klausimas: kodėl taip nutiko?
Ypač glumina tai, kad susijaudinimas niekur nebuvo dingęs. Prisilietimai malonūs, noras yra, kūnas reaguoja, tačiau orgazmas taip ir neįvyksta. Kartais tai nutinka retai, kartais kartojasi taip dažnai, kad intymumo akimirkomis atsiranda nauja mintis: o jeigu ir šįkart nepavyks?
Nors lengva pradėti ieškoti priežasčių savyje ar santykiuose, atsakymas ne visada toks sudėtingas. Orgazmą veikia fiziniai pojūčiai, dėmesys, emocinė būsena, sveikata ir net nedideli stimuliacijos pokyčiai.
Kai mintis „tuoj“ tampa didžiausiu trukdžiu
Iki tam tikros akimirkos viskas vyksta natūraliai. Mėgaujiesi prisilietimais, negalvoji apie laiką ir nesistengi nieko pasiekti. Tačiau vos pajutusi, kad orgazmas artėja, pradedi jo laukti.
Ar jau? Kodėl dar ne? O jeigu vėl nepavyks?
Toks minčių srautas gali pakeisti dėmesio kryptį. Užuot susitelkusi į malonumą, pradedi stebėti, ar kūnas reaguoja taip, kaip tikiesi. O seksualiniam susijaudinimui dėmesys svarbus ne mažiau nei fizinė stimuliacija.
Nerimas dėl orgazmo gali sukurti savotišką uždarą ratą. Kuo labiau stengiesi jį pasiekti, tuo didesnį spaudimą jauti. Kitą kartą šis nerimas gali atsirasti dar anksčiau, vos pradėjus artėti prie kulminacijos.
Tai nereiškia, kad turėtum tiesiog „išmokti atsipalaiduoti“. Kartais naudingiau atsisakyti minties, kad kiekviena intymi patirtis privalo baigtis konkrečiu rezultatu.
Kartais viską pakeičia vienas netinkamas judesys
Ne kiekvienas nutrūkęs orgazmas turi psichologinę priežastį. Kartais paaiškinimas gerokai paprastesnis – pasikeičia stimuliacija.
Kai susijaudinimas stiprėja, tam tikras prisilietimo ritmas, spaudimas ar kryptis gali būti ypač malonūs. Tačiau partneris, manydamas, kad padės, staiga pagreitina judesius, pakeičia jų intensyvumą arba trumpam sustoja.
Ir pojūtis, kuris ką tik stiprėjo, susilpnėja.
Tai, kas malonu susijaudinimo pradžioje, nebūtinai yra tai, ko kūnui reikia artėjant prie orgazmo.
Svarbu ir tai, kokia kūno vieta stimuliuojama. Daugeliui moterų vien vaginalinės penetracijos nepakanka orgazmui pasiekti – reikalinga tiesioginė arba netiesioginė klitorio stimuliacija.
Todėl kartais naudingiausias pokytis yra ne nauja technika, o gebėjimas išlaikyti tai, kas jau veikia. Paprasti žodžiai „taip, nekeisk ritmo“ arba „šiek tiek švelniau“ gali padėti labiau nei bandymas atspėti vienai kitos ar vienam kito poreikius.
Kai labiau rūpiniesi partneriu nei savo malonumu
Intymumo metu galima nepastebimai pradėti stebėti save iš šalies. Ar gražiai atrodau? Ar neužtrunku per ilgai? Gal partneris jau pavargo? Ar mano reakcijos pakankamai aistringos?
Tokios mintys gali atsirasti net ir santykiuose, kuriuose jautiesi mylima bei geidžiama. Ypač jeigu esi įpratusi pirmiausia rūpintis kito žmogaus poreikiais.
Tuomet dalis dėmesio, kurį galėtum skirti savo pojūčiams, nukrypsta į partnerio reakcijų vertinimą.
Tai viena iš priežasčių, kodėl kai kurioms moterims orgazmą lengviau pasiekti vienoms nei su partneriu. Vienumoje gali būti mažiau spaudimo, daugiau laisvės pasirinkti tinkamą ritmą ir niekam nieko neįrodinėti.
Jeigu viena orgazmą pasieki lengviau, tai savaime nereiškia, kad jūsų santykiuose kažkas negerai. Veikiau verta atkreipti dėmesį į tai, kuo skiriasi tavo patirtis vienumoje ir būnant dviese.
Ar orgazmui iš tiesų reikia paleisti kontrolę?
Kartais kalbant apie moterų orgazmą pasigirsta patarimas tiesiog paleisti kontrolę. Tačiau toks paaiškinimas pernelyg supaprastina sudėtingą seksualinę reakciją.
Nors nerimas, gėda, nepasitikėjimas savimi ar ankstesnės nemalonios patirtys iš tiesų gali apsunkinti orgazmą, negalima teigti, kad kiekvieną kartą jį sustabdo pasąmoninga baimė.
Vienoms moterims iš tiesų sunku nustoti analizuoti savo reakcijas. Kitoms svarbiausia jaustis saugiai, žinoti, kad bet kurią akimirką gali sustoti, pakeisti veiksmą ar pasakyti, kas nepatinka.
Ir kartais būtent didesnis kontrolės jausmas, o ne jo atsisakymas, leidžia labiau mėgautis intymumu.
Svarbiausia ne priversti save atsipalaiduoti, bet suprasti, kokiomis aplinkybėmis malonumas ateina lengviausiai.
Nuovargis, hormonai ir vaistai: priežastys, apie kurias pamirštame
Kartais priežasties verta ieškoti ne santykiuose ar mintyse, o kasdienybėje.
Miego trūkumas, ilgalaikis stresas, alkoholis ir kai kurie vaistai gali paveikti seksualinį susijaudinimą bei gebėjimą pasiekti orgazmą.
Ypač verta atkreipti dėmesį į tam tikrus antidepresantus, įskaitant selektyviuosius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI). Šie vaistai kai kurioms moterims gali apsunkinti arba atitolinti orgazmą net ir tuomet, kai seksualinis noras išlieka. Tačiau savarankiškai nutraukti vaistų vartojimo nereikėtų – pastebėjus tokį šalutinį poveikį, verta pasitarti su gydytoju.
Seksualinius pojūčius taip pat gali paveikti hormoniniai pokyčiai po gimdymo, žindymo laikotarpiu ar artėjant menopauzei. Dėl makšties sausumo, sumažėjusio jautrumo arba diskomforto gali prireikti kitokios stimuliacijos ir daugiau laiko susijaudinti.
Todėl jeigu orgazmą anksčiau pasiekdavai lengvai, o dabar tai tapo sudėtinga, verta pagalvoti, kas pastaruoju metu pasikeitė tavo gyvenime ar sveikatoje.
Ką daryti, kai orgazmas vis nutrūksta?
Pirmiausia verta atsisakyti bandymo kiekvieną intymią akimirką paversti dar vienu patikrinimu, ar šįkart pavyks.
Jei pastebi, kad tam tikras ritmas tau ypač malonus, paprašyk jo nekeisti. Jeigu susijaudinimas pradeda silpnėti, nebūtina skubėti ar didinti stimuliacijos intensyvumo. Kartais geriau sulėtinti tempą ir vėl susitelkti į tai, kas malonu.
Gali būti naudinga tyrinėti savo pojūčius vienumoje – ne tam, kad pasiektum rezultatą, o kad geriau suprastum, kokie prisilietimai, jų intensyvumas ir trukmė tau patinka.
O jeigu artėjant prie orgazmo nuolat užplūsta nerimas, gali padėti sąmoningas dėmesio grąžinimas prie kūno pojūčių, nesistengiant įvertinti, kiek dar liko iki kulminacijos.
Svarbu prisiminti, kad orgazmo nebuvimas savaime nereiškia seksualinės problemos. Tačiau jeigu sunkumai kartojasi, kelia įtampą, atsirado staiga arba lydi skausmas bei kiti nemalonūs simptomai, verta pasitarti su ginekologu ar seksualinės sveikatos specialistu. Prireikus gali padėti ir seksologo konsultacija.
Galbūt svarbiausia – nustoti laikyti orgazmą egzaminu
Orgazmas dažnai suvokiamas kaip gero sekso įrodymas. Tarsi be jo malonumas būtų nepilnas, o partnerių pastangos – nepakankamos.
Tačiau seksualinė patirtis nėra tokia nuspėjama. Net ir puikiai pažįstant savo kūną, vieną vakarą orgazmas gali ateiti lengvai, o kitą – neįvykti, nors viskas atrodo beveik taip pat.
Tai nereiškia, kad neturėtum jo norėti ar ieškoti būdų patirti daugiau malonumo. Tiesiog verta atskirti norą nuo spaudimo.
Nes kartais didžiausias pokytis prasideda ne tada, kai išmoksti dar vieną techniką, o tada, kai nustoji kiekvieną nepavykusį kartą laikyti asmenine nesėkme.
Galbūt kitą kartą klausimas bus ne „kodėl man vėl nepavyko?“, o daug paprastesnis ir naudingesnis: „Kas man iš tiesų buvo malonu – ir kaip galėčiau to patirti daugiau?“
