Atvėsus orams pasikeičia ne vien apranga ar odos priežiūros rutina. Daugiau laiko praleidžiame šildomose patalpose, rengiamės keliais drabužių sluoksniais, dažniau dėvime pėdkelnes, aptemptus termo drabužius. Visa tai gali turėti įtakos intymios zonos komfortui, ypač jei oda jautri ar linkusi sausėti. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė sako, kad šaltuoju sezonu svarbiausia ne intensyvinti higieną, o laikytis tinkamų kasdienių įpročių.
Netinkama apranga gali didinti diskomfortą
Vėsiuoju metų laiku intymios zonos diskomfortą gali paskatinti pasikeitusi apranga. Pėdkelnės, termo drabužiai, aptemptos kelnės ir keli sluoksniai ilgiau sulaiko šilumą bei prakaitą, todėl oda gali tapti jautresnė trinčiai. Ypač tai aktualu daug judant, ilgai būnant šildomose patalpose ar po fizinės veiklos, kai kūnas lieka drėgnas.
„Kasdienai verta rinktis apatinius, kurie nespaudžia kirkšnių srities ir nesukelia papildomos trinties. Jei tenka dėvėti termo drabužius ar pėdkelnes visą dieną, pravartu vengti pernelyg aptemptų modelių, o suprakaitavus persirengti sausais drabužiais kuo greičiau. Ilgai prie odos išliekanti drėgmė gali sustiprinti perštėjimą, paraudimą ar jautrumą“, – teigia vaistininkė.
Apatinių sudėtis taip pat gali turėti reikšmės kasdieniam komfortui. Medvilnė gerai sugeria drėgmę ir dažniausiai tinka jautresnei odai, o modalas bei liocelis yra minkšti, glotnūs audiniai, todėl gali mažiau trinti. Tuo metu poliesterio, nailono ar elastano gausūs audiniai dažniau naudojami tampriuose, glaudžiai priglundančiuose drabužiuose, tad svarbu, kad bent apatinių dalis, tiesiogiai besiliečianti su vulvos sritimi, būtų iš medvilnės.
„Taip pat verta atkreipti dėmesį, kuo skalbiami apatiniai drabužiai. Jautresnei odai geriau rinktis bekvapius, nebiologinius skalbiklius, kuriuose nėra stiprių kvapiųjų medžiagų, o audinių minkštiklio apatiniams apskritai galima atsisakyti. Svarbu nepadauginti skalbiklio ir pasirinkti kruopštų skalavimo ciklą, kad audinyje neliktų priemonės likučių, galinčių dirginti jautrią vulvos odą“, – sako I. Sauserytė.
Karštas dušas malonus, tačiau sausina odą
Atšalus orams natūraliai norisi ilgiau pabūti karštame duše ar vonioje. Vis dėlto jautriai išorinių lytinių organų odai labai karštas vanduo gali būti pernelyg agresyvus, ypač jeigu kartu naudojami kvapūs prausikliai, vonios putos ar kitos dirginančios priemonės.
„Makštis yra savaime išsivalantis organas, todėl jos vidaus plauti nereikia. Kasdienei išorinei priežiūrai paprastai pakanka drungno vandens, o pasirinkus prausiklį svarbu, kad jis būtų švelnus, be intensyvių kvapiklių, dažiklių ir agresyvių putojančių medžiagų, pavyzdžiui, natrio laurilsulfato ar natrio laureto sulfato. Sudėtyje gali būti pieno rūgšties, glicerino, pantenolio, alijošiaus, medetkų ar ramunėlių ekstrakto, o priemonės pH turėtų būti artimas natūraliai intymios zonos terpei. Po prausimosi intymią zoną geriau švelniai nusausinti rankšluosčiu, o ne trinti“, – aiškina I. Sauserytė.
Makšties mikroflora palaiko rūgščią terpę, padedančią kontroliuoti mikroorganizmų pusiausvyrą. Pernelyg intensyvi higiena, makšties plovimas iš vidaus bei stiprūs prausikliai šią pusiausvyrą gali sutrikdyti. Makšties pH paprastai siekia maždaug 3,8–4,5, todėl įprastas muilas ar stipriai šarminės dušo priemonės intymiai sričiai nėra tinkamiausias pasirinkimas.
Šalti orai gali sausinti ir intymios zonos odą
Šildymo sezonu oda apskritai gali tapti sausesnė, todėl jautresnė gali būti ir vulvos oda. Tačiau svarbu atskirti išorinės odos sudirgimą nuo makšties sausumo. Pastarasis dažniau susijęs su hormonų pokyčiais, pavyzdžiui, menopauze, žindymu, tam tikrų vaistų vartojimu ar sumažėjusiu estrogenų kiekiu.
„Jeigu atsiranda tempimo, sausumo ar perštėjimo pojūtis išorinėje srityje, pirmiausia verta peržiūrėti kasdienę rutiną. Kartais pakanka atsisakyti kvapių prausiklių, dažnų vonių, kasdienių įklotų ar kitų dirginančių priemonių. Kai problema susijusi su išorinės odos sausumu, tinkami gali būti vulvos odai skirti bekvapiai apsauginiai ar drėkinamieji kremai, geliai. Tačiau į makštį nereikėtų tepti kūno kremų ar kitų šiai sričiai neskirtų kosmetikos gaminių“, – sako „Camelia“ vaistininkė.
Jei pakeitus higienos priemones ir atsisakius galimų dirgiklių nemalonūs pojūčiai nepraeina ir juntamas būtent makšties sausumas, ypač kartu su skausmingais lytiniais santykiais, deginimu ar kitais neįprastais simptomais, priežastį vertėtų aptarti su gydytoju.
„Kai kartu su sausumu ar perštėjimu atsiranda pakitusios išskyros, nemalonus kvapas, ryškus niežėjimas ar skausmingas šlapinimasis, tai jau gali būti ne vien odos sudirgimas. Pavyzdžiui, bakterinė vaginozė išsivysto pakitus natūraliai makšties mikrofloros pusiausvyrai – jai būdingos balkšvos, pilkšvos ar žalsvos išskyros, nemalonus kvapas, kartais perštėjimas šlapinantis. Pienligė, arba makšties kandidozė, yra grybelinė infekcija, kuriai dažniau būdingas intensyvus niežėjimas, paraudimas, deginimo pojūtis ir tirštos, varškės konsistencijos išskyros“, – pabrėžia I. Sauserytė.
Kadangi šių būklių priežastys ir gydymas skiriasi, vien pagal simptomus savarankiškai nustatyti diagnozės nereikėtų. Bandymas savarankiškai nustatyti, ar tai pienligė, bakterinė vaginozė, ar tiesiog sudirgusi oda, gali lemti netinkamai pasirinktas priemones ir uždelsti tinkamą gydymą
