Namuose kepti vafliai – vienas tų skanėstų, kurių kvapas akimirksniu sugrąžina į vaikystę. Dar šilti, auksinės spalvos, švelniai sviestiniai ir tokie gardūs, kad dažnai dingsta nuo stalo net nespėjus visų iškepti. Nors šiandien parduotuvėse galima rasti įvairiausių vaflių, naminių skonis visai kitoks. O geriausia tai, kad jiems paruošti tereikia kelių paprastų ingredientų, kurių dažniausiai jau turime virtuvėje. Dalijamės receptu, pagal kurį iškepsite purius, minkštus viduje ir maloniai traškius išorėje vaflius.
Daugelis prisimena, kaip vaikystėje namuose būdavo ištraukiama sena elektrinė vaflinė, o virtuvėje netrukus pasklisdavo sviesto, vanilės ir kepamos tešlos aromatas. Vienose šeimose vafliai būdavo kepami ploni ir dar karšti susukami į traškius vamzdelius, kitose – storesni, purūs, panašūs į šiandien populiarius belgiškus vaflius. Nesvarbu, kurį variantą mėgote labiausiai, naminiai vafliai visuomet turėjo ypatingo žavesio.
Šį kartą siūlome išbandyti storesnių, minkštų viduje ir lengvai traškių išorėje vaflių receptą. Jie puikiai tiks savaitgalio pusryčiams, jaukiai popietei su šeima ar desertui, kai norisi kažko saldaus, tačiau nesinori ilgai stovėti virtuvėje.
Kodėl vieni naminiai vafliai būna traškūs, o kiti – minkšti?
Nors vaflių tešla iš pirmo žvilgsnio primena blynų tešlą, jų gaminimo būdas šiek tiek skiriasi. Norint iškepti vaflius, kurie išorėje būtų maloniai traškūs, o viduje išliktų minkšti, svarbu tinkamai subalansuoti miltų, pieno, kiaušinių ir riebalų kiekį.
Vienas svarbiausių ingredientų – sviestas. Jis suteikia kepiniams sodrų skonį, švelnų aromatą ir padeda formuotis gražiai apskrudusiam paviršiui. Jeigu sviesto tešloje per mažai, vafliai gali būti sausesni ir mažiau trapūs. Kita vertus, pernelyg didelis jo kiekis gali lemti, kad kepiniai taps sunkesni.
Ne mažiau svarbūs kiaušiniai. Jie padeda surišti ingredientus ir suteikia tešlai struktūrą. Kai kuriuose receptuose kiaušinių baltymai išplakami atskirai ir tik tuomet įmaišomi į tešlą. Tai vienas iš būdų išgauti ypač purius vaflius, tačiau gardžius kepinius galima išsikepti ir be šio papildomo žingsnio.
Didelę reikšmę turi ir pati vaflinė. Jei prietaisas nepakankamai įkaitęs, tešla ilgiau kepa, paviršius prasčiau apskrunda, o vafliai gali tapti minkšti ir drėgni. Todėl prieš pilant tešlą būtina leisti vaflinei gerai įkaisti.
Naminiai vafliai – paprastas ir visada praverčiantis receptas
Šis receptas skirtas storesniems vafliams, kepamiems belgiško tipo ar panašioje gilesnių formų vaflinėje. Jų vidus išlieka purus ir minkštas, o paviršius gražiai apskrunda. Jei naudojate ploniems vafliams skirtą senovinę vaflinę, tešlos proporcijas reikėtų keisti.
Ingredientai
- 250 g kvietinių miltų
- 2 kiaušiniai
- 300 ml pieno
- 80 g sviesto
- 3 valgomieji šaukštai cukraus
- 2 arbatiniai šaukšteliai kepimo miltelių
- 1 arbatinis šaukštelis vanilinio cukraus
- Žiupsnelis druskos
- Šiek tiek sviesto arba aliejaus vaflinei patepti, jei reikia
Gaminimo eiga
1. Paruoškite sviestą. Nedideliame puode ant silpnos kaitros ištirpinkite sviestą. Nukelkite nuo viryklės ir palikite kelioms minutėms atvėsti. Sviestas turi būti skystas, tačiau ne karštas, kad sumaišytas su kitais ingredientais nepradėtų kaitinti kiaušinių. Būtent sviestas suteiks vafliams malonų aromatą ir padės iškepti gražų auksinį paviršių.
2. Išplakite kiaušinius su cukrumi. Į didesnį dubenį įmuškite du kiaušinius, suberkite cukrų, vanilinį cukrų ir žiupsnelį druskos. Plakite šluotele arba elektriniu plaktuvu maždaug 2 minutes, kol masė taps vientisa ir šiek tiek puresnė. Kiaušinių nereikia plakti iki labai standžių putų, tačiau gerai išmaišyta masė padės tešlai tapti lengvesnei.
3. Supilkite pieną ir sviestą. Į kiaušinių masę pamažu supilkite kambario temperatūros pieną ir išmaišykite. Tuomet supilkite pravėsusį tirpintą sviestą. Dar kartą išmaišykite, kol skystieji ingredientai visiškai susijungs.
4. Įmaišykite miltus. Atskirame dubenyje sumaišykite miltus su kepimo milteliais. Sausus ingredientus dalimis suberkite į skystą masę ir atsargiai maišykite šluotele arba šaukštu. Tešla turi būti tirštesnė nei lietinių, tačiau vis dar lengvai pilama. Svarbu jos nepermaišyti – pakanka, kad neliktų sausų miltų. Keli nedideli gumulėliai nėra problema.
5. Leiskite tešlai trumpai pastovėti. Paruoštą tešlą palikite maždaug 5–10 minučių. Per šį laiką miltai sugeria dalį skysčio, todėl tešlos konsistencija tampa vientisesnė. Jeigu pastebite, kad ji labai sutirštėjo, galite įpilti vieną ar du šaukštus pieno.
6. Įkaitinkite vaflinę. Įjunkite vaflinę ir leiskite jai visiškai įkaisti pagal gamintojo nurodymus. Jeigu kepimo paviršius nėra nelimpantis arba to reikalauja prietaiso instrukcija, lengvai patepkite jį sviestu ar aliejumi. Gerai įkaitusi vaflinė yra viena svarbiausių sąlygų norint iškepti gražiai apskrudusius vaflius.
7. Kepkite vaflius. Į vaflinės centrą įpilkite tiek tešlos, kad uždarius dangtį ji tolygiai pasiskirstytų, tačiau neišbėgtų per kraštus. Kepkite maždaug 3–5 minutes, priklausomai nuo vaflinės galingumo ir formų gylio. Pirmosiomis kepimo minutėmis dangčio geriau nekilnoti, nes dar nesutvirtėjęs vaflis gali plyšti.
8. Patiekite. Iškeptus vaflius atsargiai išimkite ir dėkite ant metalinių grotelių. Jeigu norite, kad išliktų traškūs, nedėkite jų vienas ant kito, kol dar labai karšti. Patiekite su šviežiomis uogomis, mėgstama uogiene, medumi, jogurtu ar cukraus pudra.
Svarbiausia gudrybė – iškeptų vaflių nedėkite vienas ant kito
Viena dažniausių klaidų kepant naminius vaflius – ką tik iškeptus kepinius iš karto krauti į didelę krūvelę. Nors taip jie ilgiau išlieka šilti, susikaupę garai greitai suminkština traškų paviršių.
Jeigu norite vaflių su maloniai traškiais krašteliais, geriausia kiekvieną iškeptą vaflį padėti ant metalinių grotelių. Taip oras cirkuliuos aplink kepinį, o drėgmė galės pasišalinti. Dėl to paviršius išliks sausesnis ir traškesnis.
Jei kepate didesnį kiekį vaflių ir norite visus patiekti šiltus, galite juos laikyti iki maždaug 90 °C įkaitintoje orkaitėje ant grotelių. Svarbu nelaikyti pernelyg ilgai, kad kepiniai neišsausėtų.
Kodėl naminiai vafliai kartais prilimpa prie vaflinės?
Net ir naudojant gerą receptą kartais pasitaiko, kad vafliai prilimpa prie kepimo paviršiaus, plyšta arba sunkiai išsiima. Dažniausiai tai lemia ne pati tešla, o netinkama vaflinės temperatūra arba per ankstyvas dangčio atidarymas.
Jeigu vaflinė nepakankamai įkaitusi, tešla gali prilipti dar nespėjusi suformuoti tvirto paviršiaus. Todėl prieš kepant pirmąjį vaflį verta palaukti, kol prietaisas pasieks rekomenduojamą temperatūrą.
Kita priežastis – per mažas riebalų kiekis arba susidėvėjusi vaflinės danga. Nors daugelyje šiuolaikinių prietaisų naudojami nelimpantys paviršiai, kai kuriuos vis tiek verta lengvai patepti aliejumi.
Taip pat svarbu neskubėti atidaryti dangčio. Kol vaflio struktūra dar nesutvirtėjusi, jis gali lengvai plyšti. Jei atidarant jaučiate pasipriešinimą, palaukite dar šiek tiek ir pabandykite iš naujo.
