Žiemą LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos-traumatologijos klinika skaičiuoja smarkiai išaugusį traumas patyrusių pacientų skaičių. Klinikos specialistai pastebi, kad šaltuoju metų laikotarpiu traumos būna sunkesnės nei vasarą. Dėl to ypač svarbu žinoti, kaip padėti sau ar kitam žmogui iki atvyks medikai arba pavyks pasiekti gydymo įstaigą.
Kauno ligoninės Ortopedijos-traumatologijos klinikos duomenimis, traumas patyrusių pacientų, kuriems reikalingas skubus operacinis gydymas, srautas išaugo daugiau nei du kartus. Šiuo metu pacientus netgi tenka guldyti į kitus chirurgijos skyrius. Pastebimai padaugėjo ir besikreipiančiųjų ambulatoriškai.
Tarp dažniausių traumų – rankų ir kojų kaulų lūžiai
Žiemos laikotarpiu traumų padaugėja dėl slidžių – nevalytų arba apledėjusių – paviršių, netinkamos avalynės ir šaltajam metų laikotarpiui būdingos lėtesnės reakcijos. Dažniausiai paslystama ant šaligatvių ir laiptų, nelaimės nutinka prie namų ir parduotuvių. Taip pat – laisvalaikiu mėgaujantis žiemos sportu ir pramogomis.
Kaip pastebi Kastytis Grigonis, LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos-traumatologijos klinikos vadovo pavaduotojas, dažniausios traumos žiemą – rankų ir kojų kaulų lūžiai, taip pat – minkštųjų audinių patempimai ir sumušimai.
„Žiemą patiriamos traumos dažniausiai būna sudėtingesnės nei vasarą. Pirmiausia taip yra todėl, kad paslydus kritimai dažniausiai nekontroliuojami. Be to, pacientai dažnai būna vyresnio amžiaus, sergantys įvairiomis gretutinėmis ligomis. Jiems netgi nedidelis kritimas gali baigtis didesniu sužalojimu, o tai reiškia ir ilgesnį gydymo laikotarpį”, – sako K. Grigonis.
Palyginti lengvos traumos, tokios kaip patempimai ar sumušimai, gyja iki kelių savaičių. Tačiau kaulų lūžiams, reikalaujantiems operacinio gydymo ir stacionarizavimo, o vėliau – ir reabilitacijos, visiškai sugyti gali prireikti ir pusmečio.
Pirmoji pagalba: imobilizacija, šaltis ir skambutis greitajai
Nutikus skausmingai traumai, svarbi pirmoji pagalba. Tai – keli esminiai žingsniai, galintys padėti situaciją išlaikyti kiek įmanoma stabilesnę, kol sužeidimą apžiūrės gydytojas.
„Svarbiausia – nepakenkti dar labiau. Nejudinti traumuotos galūnės – nekelti rankos, neminti kojos, o ją imobilizuoti. Ant sužeistos vietos rekomenduojama per audinį uždėti šaltį, esant kraujavimui, jį stabdyti turimomis priemonėmis. Tuomet – kviesti greitąją pagalbą”, – vardija K. Grigonis.
Anot jo, nedelsiant kviesti greitąją pagalbą ypač svarbu, jei susižeidus matomos deformacijos, įtariami šlaunikaulio, stuburo ir kiti itin rimti sužeidimai. Tai, kad reikalinga gydytojo apžiūra taip pat signalizuoja skausmas, tinimas ar sužeistos galūnės funkcijos sutrikimas. Vykti į gydymo įstaigą taip pat svarbu jei matoma žaizda, nubrozdinimas – tokiu atveju reikalinga vakcina nuo stabligės.
Savarankiškai galima gydytis tik lengvus sumušimus ir patempimus, jeigu simptomai greitai mažėja arba jų visai nėra.
Per metus suteikė apie 30 tūkst. konsultacijų
LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos-traumatologijos klinika komanda per praėjusius metus suteikė apie 30 tūkst. konsultacijų Skubiosios pagalbos skyriuje ir Konsultacijų poliklinikoje.
„Nustatę diagnozę, suteikiame pirmąją ir, jei reikia, operacinę pagalbą. Sveikstantį pacientą stebime, kviečiame reikalingiems pakartotiniams vizitams pas specialistus tol, kol jis visiškai pasveiksta”, – sako K. Grigonis.
Ortopedijos-traumatologijos klinikos specialistų komandą sudaro ortopedai-traumatologai, anesteziologai, radiologai, reabilitacijos ir kineziterapijos specialistai. Tai – daugialypes kompetencijas sukaupusi komanda, užtikrinanti, kad pacientas gautų visą jam reikalingą pagalbą vienoje gydymo įstaigoje.
